Kibernetinis saugumas

Kibernetinio saugumo svarbą mūsų šalis suvokė palyginti neseniai. Daugiau dėmesio šiai sričiai imta skirti tada, kai Estija patyrė kibernetinę ataką, paralyžiavusią Vyriausybės, finansų ir žiniasklaidos kompiuterių tinklus.

2015-aiais metais Lietuvoje įsigaliojo kibernetinio saugumo įstatymas, kuris suteikė pagrindus imtis realių veiksmų. Tema tapo jautri ir plačiai diskutuojama, išryškėjo viena silpniausių kibernetinės gynybos vietų – specialistų stoka.

Visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, kad valstybės institucijų informaciniai ištekliai nėra svarbūs, esą, jei neveiks kelios valstybinės institucijos – gyventojai nepatogumų nepatirs. Tačiau taip galvodami, ne visada suprantame nūdienos ir ypač ateities valstybės informacinių sistemų taikymą mūsų gyvenime – iš pirmo žvilgsnio ne itin kritinė funkcija yra susijusi su labai svarbiais mūsų gyvenimą įtakojančiais procesais.

Lietuvos kibernetinė gynyba bei pasiruošimas atremti kasdien vykstančias kibernetines atakas vis dar kelia nemažai diskusijų. Dar prieš gerą dešimtmetį, kalbant apie atskiros valstybės ar valstybių susivienijimo interesus, buvo kalbama apie interesus politinėje ir ekonominėje sferoje. Ir visai neseniai, jau šį šimtmetį, prabilta apie trečia interesų sferą – informacinį lauką.