Islandijos gamtinis turizmas

ĮVADAS

Islandija – sala, priklausanti Europai. Ji randasi netoli Didžiosios Britanijos. Islandija beveik du kartus didesnė už Lietuvą. Savo dydžiu – antroji Europos žemyno sala. Jos plotas 103 000 km2, 2,7% šio ploto yra vanduo, o 11 922 km² užima ledynai. Islandijoje daugiau nei 295 tūkstančių gyventojų, iš jų 94% sudaro norvegų palikuonys ir keltai (škotai ir airiai). Pagrindinė religija – liuteronizmas, kuris yra ir valstybinė Islandijos religija (85% gyventojų save laiko liuteronais). Islandijos sostinė Reikjavikas, kitos svarbesnės gyvenvietės: Akureyri, Kópavogur, Hafnarfjördhur, Keflavík ir Vestmannaeyjar,  o valstybinė kalba – islandų. Šios salos valiuta yra Islandijos krona. Didelė dalis šios salos yra neapgyvendinta, nes ši teritorija netinkama gyvenimui. Šiaurinė jos pakrantė siekia speigratį. Nuo šiaurinės iki pietinės jos pakrantės 310, o nuo vakarinės iki rytinės – 500 km. Islandijos krantų ilgis su fiordais ir įlankomis 6000 km (kiti šaltiniai teigia, jog tik 4970 km). Geologiniu požiūriu Islandija yra vulkaninė sala, Vidurio Atlanto kalnagūbrio dalis, tačiau dėl kultūrinių priežasčių laikoma Europos žemyno dalimi. Sala yra virš tektoninių plokščių sandūros ir karštojo taško, todėl joje yra nemažai ugnikalnių – Hekla, Katla, Askja, Grímsvötn, Hvannadalshnúkur(aukščiausia šalies viršūnė). Ši šalis vienintelė neturi geležinkelio. Čia taip pat nėra varlių, miškų, galima sakyti nėra ir medžių, tik krūmai, o jei ir rasite kokį medį, tai jis turbūt bus pasodintas žmogaus. Žiemos temperatūra saloje aukštesnė 15 laipsnių, nei kitose tos platumos valstybėse, o vasarą Islandija 5 laipsniais vėsesnė. Drėgniausia : spalis - sausis. Islandijoje pasitaiko visų gamtoje pasitaikančių fenomenų ir katastrofų – ugnikalnių išsiveržimų, žemės drebėjimų, geizerių, vandenyje iškylančių naujų salų, nuošliaužų ir griūčių. Pačios seniausios Islandijos uolos susidariusios prieš 60mln. metų. Sala turi didžiausią Europoje ledyną – Vatnajokudlį (8,4 tūkst. kv. km) ir didžiausią pasaulyje sustingusios lavos lauką (per 3500 kv. km). Na o šalyje tekančios upės, neretai su kriokliais, priklauso fermeriams, per kurių žemę jos teka. Nors šalies augalija menka, tačiau čia rasime ir paukščių, ir įvairių vabzdžių. Šie Islandijai būdingi požymiai labai traukia turistus, kurie žavisi savo šalyse neregėtais gamtiniais reiškiniais.

Darbo tikslas pažinti Islandijos gamtinį turizmą. Iškelti uždaviniai : 1. Penkios turistinės paskirties vietos, svarbiausios aptariamai temai pažinti; 2a. SSGG analizė kaip plėtoti pasirinktos temos turistinės paskirties vietas aptariamoje šalyje; 2b. Pasiūlymai kaip plėtoti pasirinktos temos turistinės paskirties vietas aptariamoje šalyje; 3. Trys įdomiausios vietinės tradicijos, papročiai arba renginiai, susiję su aptariama tema; 4. Du skirtingo biudžeto maršrutai, skirti susipažinti su aptariama tema; 5. Straipsnis Lietuvos arba užsienio žiniasklaidoje ta tema.