A. Girdenio vadovėlio „Fonologija“ ir monografijos „Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai“ lyginimas

             Darbo tikslas –  palyginti Alekso Girdenio 1981 metų „Fonologijos“ (180-197 p.) ir to paties autoriaus 2003 metų knygą „Teorinių lietuvių fonologijos pagrindų“(261-288 p.) struktūrą ir jų redagavimo principus.

Svarbu paminėti, jog A. Girdenio „Fonologija“ yra aukštųjų mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros specialybės vadovėlis, o „Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai“ yra Alekso Girdenio monografija.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog „Fonologijoje“ terminai pateikiami išretintu šriftu ir sukirčiuoti, o monografijoje terminai nėra išretinti ir nekirčiuoti, pvz.:

„Fonologija“ – apofònija, tonèmą, archiprozodèmoms ir pan.

„Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai“ – apofonija, tonemą, archiprozodemoms ir pan.

Antra, pastebėta, kad senosios indų kalbos pavyzdžiai analizuojamosiose knygose nesutampa, t. y. vadovėlyje pavyzdžiai pateikiami su -h galūne, o  monografijoje su galūne -s, pvz.:

„Fonologija“

„Teoriniai lietuvių fonologijos  pagrindai“

Monografijoje po paveikslėliais (schemomis) yra pavadinimai, o vadovėlyje jų nebuvo.   Monografijoje šalia schemose pateiktų žodžių ar žodžių junginių nėra vertimo, o vadovėlyje vertimas į lietuvių kalbą yra.

Dar vienas skirtumas – skirtingi pavyzdžiai. Monografijoje pateikiami senųjų mūsų raštijos paminklų parašymai, t. y.  Donelaičio parašymai, o vadovėlyje nurodyta, jog pavyzdžiai iš senųjų mūsų raštijos paminklų ir pateikiami visiškai kiti pavyzdžiai.

Taip pat vadovėlyje minimas Sosiuro dėsnis, o monografijoje jis jau įvardijamas kaip Sosiuro-Fortunatovo dėsnis.

Įdomus reiškinys: „Fonologijoje“ ne svetima yra rašoma kartu, o monografijoje – atskirai (2003, 262).