Didžiųjų geografinių atradimų įtaka tarptautinės prekybos keliams

Jau XI amžiuje sustiprėjus miestams atsirado didesnis tarptautinės prekybos bei užjūrio prekių poreikis, prie to prisidėjo tobulėjantis laivynas ir besiplečiantis sausumos kelių tinklas. To pasėkoje suklestėjo Viduržemio jūros uostamiesčiai – Venecija, Florencija, Genuja. O Šiaurės ir Baltijos jūros pakrančių miestai kartu su Vakarų Europos miestais sukūrė prekybinę Hanzos sąjungą, taip pat vaidino didelį geografinio pažinimo vaidmenį. Didieji geografiniai atradimai kardinaliai pakeitė nusistovėjusią tvarką – papildė Europos gyventojų mitybą naujais maisto produktais, padidino jų pasiūlą bei sumažino kainą, sudarė palankias sąlygas į rinką įsilieti naujiems dalyviams.

Probleminis klausimas: Kokią įtaką tarptautinei prekybai turėjo Didieji geografiniai atradimai?

Darbo aktualumas. Prekybos keliai vienas iš ekonomikos raidos faktorių, todėl yra svarbūs tarptautinės prekybos vystymuisi. Besikeičianti ir tobulėjanti prekyba tarp valstybių leidžia ne tik patenkinti rinkos poreikius, sumažinti prekių kainą, bet taip pat prisideda prie valstybių ekonomikos augimo.

Darbo objektas – tarptautinės prekybos keliai Didžiųjų geografinių atradimų epochoje.

Darbo tikslas – išnagrinėti Didžiųjų geografinių atradimų įtaką tarptautinės prekybos keliams.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti tarptautinės prekybos kelius iki Didžiųjų geografinių atradimų.
2. Nustatyti Didžiųjų geografinių atradimų įtaką tarptautinei prekybai.
3. Išanalizuoti tarptautinės prekybos kelius po Didžiųjų geografinių atradimų.