Krovinių vežimai geležinkelio transportu

Geležinkeliai – viena iš sausumos transporto šakų, galinti sėkmingai vežti didelius krovinių srautus dideliais nuotoliais. Taip pat ji yra ekonomiška, saugi ir ekologiškai švari transporto šaka. Geležinkelio transportu galima vežti labai įvairaus spektro krovinius: nuo smulkių supakuotų prekių iki biriųjų krovinių vežimo kroviniais vagonais arba skystųjų krovinių – cisternomis. Specialiai pagal krovinių saugumą ir prekinės būklės išlaikymą vežimo, krovos ir su ja susijusių procedūrų metu. Pervežimo kaina yra daug mažesnė nei vežant automobiliu. Visi šie privalumai geležinkelio transportą daro prioritetu gabenant krovinius sausuma daugelyje pasaulio regionų. Maksimalių vežimų geležinkelių transportu mėnesiais yra kovas, balandis, gegužė, spalis, gruodis. Minimalių – sausis, vasaris.

Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas, apibrėžiantis didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo iki pateikimo ją vartotojams. Šias operacijas sudaro: medžiagų vežimas, sandėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas, taip pat vežimas bet kokia transporto rūšimi. Čia taip pat priklauso tokios operacijos kaip: maršruto parinkimas, eismo grafikų sudarymas ir transporto priemonių techninis aptarnavimas. Šių operacijų tikslas likviduoti teritorinį skirtumą tarp gamintojo ir vartotojo, ir užtikrinti saugų ir savalaikį krovinių vežimą iš gamybos vietos į vartojimo vietas, kur jie reikalingi ir kada reikalingi. Tiek Lietuvos, tiek tarptautiniai transporto ekspertai yra įsitikinę, kad naujame šimtmetyje geležinkeliai turėtų vaidinti žymiai didesnį vaidmenį sprendžiant Europos šalyse kylančias transporto problemas. Kiekvienas žino apie vis didėjantį transporto kamščių skaičių, aplinkosaugos problemas, transporto keliamą triukšmą ir didėjančią opoziciją naujos kelių infrastruktūros plėtrai. O tuo tarpu ir piliečiams, ir pramonei reikalingas patikimas, saugus, pigus ir greitas transportas. Tai pagrindinė dvidešimt pirmojo amžiaus pradžios problema. Paradoksalu, tačiau daugelis problemų, kurios galėtų būti išspręstos geležinkelių pagalba, auga, o geležinkelių dalis transporto rinkoje vis dar mažėja.

Lietuvos Respublikos geležinkelių transportas – viena iš dominuojančių transporto šakų, tačiau techninį transporto parką reikia iš pagrindų atnaujinti. Dabar ypač trūksta traukos priemonių – lokomotyvų, taip pat modernių keleivinių vagonų tarptautiniam susisiekimui organizuoti ir plėsti. Lietuvos geležinkelių sujungimą su tarptautinėmis linijomis labai apsunkina ir tai, kad Lietuvos geležinkeliai neatitinka Europos standarto vėžių pločio, todėl pasienio punktuose yra būtina įrengti krovinių perkrovos terminalus. Tad norint sėkmingai integruotis į Europos geležinkelių transporto sistemą būtini radikalūs pokyčiai Lietuvos geležinkeliuose.