Hidrotechniniai statiniai

Žemių užtvankos su perteklinio vandens pralaida (PVP) projektavimas pradedamas užtvankos vietos parinkimu. Vieta parenkama atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:

• Reikalingas kuo didesnis tvenkinio tūris;
• Siauriausioje upės slėnio vietoje;
• Racionalus PVP išdėstymas.

Pagal duotą planą, nustatome apytikslį užtvankos aukštį Hu= 14,2m. Nagrinėjamu atveju žemių užtvanka yra CC1 klasės. Apskaičiuojama keteros altitudė, Zket=73,19m. Įvertinus maksimalią ir vidutinę keteros aukščio atsargą masteliu Ml :200, braižomas užtvankos skersinis pjūvis.

Pagal užtvankos aukštį ir grunto rūšį parenkama šlaitų koeficientai mavid=2,2 ir mžvid=2,0,  įrengiamos bermos.

Bermos plotis 3 m, altitudės Zaber=67,76m, Zžber=66,19m. Patikslinamas aukštutinio ir žemutinio šlaito koeficientas: ma=2,2, mž=2,0. Atsižvelgiant į palankias geologines sąlygas projektuojama žemių užtvanka be priešfiltracinių priemonių.

Projektuojamas vidinis vamzdinis drenažas su atvirkštiniu filtru. Drenažo ašies altitudė =57,39. po to apskaičiuojami trys pagrindiniai filtracinės tėkmės parametrai:

1. Depresijos kreivės padėtis;
2. Suminis filtracijos debitas;
3. Filtracijos slėgio aukščio gradientas.

Randamas gruntų filtracinis stiprumas ir nustatoma, ar gali vykti mechaninė gruntų sufozija.

Tikrinamas sausojo šlaito pastovumas. Jis skaičiuojamas inžineriniu metodu, priimant, kad šlaitas šliaužia paviršiumi ir nuošliauža kurią tai laiko dalį nesideformuoja. Žemių užtvankos šlaitų tvirtinimas numatomas sekantis: slapiąją šlaito dalį tvirtiname PKŠ-15 tipo g/b plokštėmis.

Sausasis šlaitas planiruojamas, užpilama 7-10 cm juodžemio sluoksniu, ir velėnuojamas.