Kineziterapijos efektyvumas vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi (spazmine diplegija)

           Cerebrinis paralyžius yra raidos sutrikimas pasireiškiantis judėjimo ir laikysenos sutrikimais. Spazmiškumas yra vienas pagrindinių cerebrinio paralyžiaus požymių. Spazmiškumas yra varginantis sutrikimas, trukdantis mobilumui ir turintis įtakos gyvenimo kokybei (Al-Shaar et al, 2017). Kineziterapija – tai veiksmingiausia gydymo dalis vaikams. Ji padeda atgauti taisyklingus judesius. Masažas – tai  pasyvi kineziterapija, kuris atpalaiduoja raumenis ir malšina skausmą.

       Vaikai sergantys spazminiu cerebriniu paralyžiumi privalo būti fiziškai aktyvūs. Antraip, atrofuosis raumenys, sumažės sąnarių lankstumo amplitudė, atsiras pragulos, pablogės bendra fizinė būklė. Kineziterapija vaikams padeda išmokti taisyklingai sėdėti, eiti, gulėti.  Efektyvumas yra didelis, nes vaikas yra išmokomas valdyti raumenis, atstatoma pusiausvyra ir koordinacija bei koreguojama eisena. Pagrindinis kineziterapijos tikslas yra mažinti spazmiškumą, pagerinti sąnarių judrumą, palengvinti judėjimą (Awan et al, 2016). Fizinis aktyvumas pagerina vaikams sąnarių judrumą, pusiausvyra, koordinaciją, sumažina spazmiškumą ir pagerina fizinę ištvermę. Kineziterapijos procedūros taikant Atlanto kostiumą statistiškai reikšmingai efektyvesnės už įprastas kineziterapijos procedūras mažinant vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, raumenų tonusą, gerinant stambiosios motorikos funkcijas, pusiausvyrą ir eiseną (Varnienė ir kiti, 2014). Yra daug alternatyvų kineziterapijai (ergoterapija, hidroterapija, vandens procedūros, elektrostimuliacija). Stuburo manipuliavimas gali būti naudojamas kaip atskiras gydymas cerebrinio paralyžiaus ir būti integruotas į gydymo programą, kuri apima skirtingus gydymo metodus: fizioterapija, galūnių sąnarių mobilizacija, refleksoterapija, mechanoterapija, masažas (Kachmar et al, 2016).