Delegavimas

Vadyba rezultato siekia per žmones. Iš to seka, kad delegavimas yra dalis kiekvieno vadybininko darbo. Delegavimas – tai įgaliojimo patikėjimas pavaldiniams veikti tavo naudai. Šiame skyriuje pateikiami kriterijai, padedantys nuspręsti, kas gali būti deleguojama ir kas neturėtų būti deleguojama. Taip pat pateikiami nustatyti vadybiniai įgūdžiai, reikalingi efektyviam delegavimui. Šie įgūdžiai apima rizikos įvertinimą, dėmesio atkreipimą į pavaldinių stiprybes ir silpnybes ir tinkamo kontrolės mechanizmo sukūrimą. Taip pat vadybininkams reikia būti pasiruošusiems skirti laiko savo darbuotojų apmokymams, kad jie žinotų kaip elgtis su suteikta valdžia.
Nors sąvokos, apimančios delegavimą, yra palyginti paprastai paaiškintos, deja, daugelis vadybininkų delegavimo srityje yra silpni. Dėl to čia ir apžvelgsime efektyvaus delegavimo kliūtis. Kai kurie iš jų kyla dėl delegavimo esmės nesuvokimo. Daliai vadybininkų didžiausias barjeras yra psichologinis nesaugumas. Tai gali vadovams trukdyti suteikti pavaldiniams laisvę veikti.
Iš dalies sutampanti įgaliojimo sąvoka šiame skyriuje taip pat nagrinėjama. Yra svarbu pabandyti nustatyti, ką žmonės šiuo terminu nori pasakyti. Kartais jis naudojamas vietoje delegavimo termino. Vis dėlto, įgaliojimas greičiau sutelkiamas į grupes negu į pavienius darbuotojus. Istoriškai tai buvo kylantis procesas, kuriuo visuomenės grupės JAV ėmėsi didesnės kontrolės palyginti su ankstesniais laikais. Pastaruoju metu tai tapo labiau naudojama vadybiniame kontekste, kaip ‚iš viršaus į apačią‘ procesas. Šie ir kiti įgaliojimo aspektai šiame skyriuje aptariami detaliau.