Programuojamieji loginiai valdikliai

Šiuolaikinių PLV (Programuojamųjų Loginių Valdiklių) taikomoji programinė įranga, su įterptąja operacine sistema, gali būti sukurta kaip naudojant tiek tradicinėmis priemonėmis (kalbų kompiliatoriais: C, Pascal, Fortran, Basic ir kt.), tiek specializuotomis kalbos priemonėmis. Tradicinė technologija nuo projektuotojo reikalauja ne tik programavimo kalbų žinių, bet ir operacinių sistemų ypatumų žinojimą, taip pat ir valdiklio aparatinių galimybių bei įvadų/išvadų sistemos organizavimo išmanymas. Tuomet sukurta programinė įranga bus skirta tik esamam valdikliui dėl ko jį negali būti perkelta į kitą aparatinę-programinę platformą.

Specialių nuo platformos nepriklausančių programavimo kalbų poreikis atsirado jau senai. Dėl šio poreikio buvo sudarytas lyderiaujančių valdiklių gamintojų jėgų susivienijimas nutaikytas į PLV programavimo kalbų sukūrimą. Šio darbo dėka 1992 metais pasirodė IEC 1131‑3 standartas, specifikuojantis penkių programavimo kalbų sintaksę bei mnemoniką. Šios programavimo kalbos gali būti pritaikytos bet kuriam loginiam valdikliui.

Viena iš pirmųjų šio standarto realizacijų tapo instrumentalinė sistema ISaGRAF, kurią sukūrė CJInternetional kompanija (Prancūzija).

FBD (angl. Function Block Diagram) – tai funkcinių blokinių diagramų grafinė kalba. FBD kalba yra taikoma kompleksinių procedūrų sudarymui, kurią sudaro įvarus funkciniai bibliotekiniai blokai – aritmetiniai, trigonometriniai, reguliatoriai, multipleksoriai ir kt.