Darbinės veiklos teisinis reglamentavimas

Nėra abejonių, jog vienas svarbiausių žmonijos raidos etapų - tai bendruomenės sukūrimas. Šis veiksnys padėjo ženkliai pastūmėti į priekį visą žmonijos evoliuciją. Bendruomenė pasižymi tuom, jog jos narius sieja begalė saitų - pradedant papročiais ir baigiant sutartimis. Kartais yra bandoma šiuos santykius sugrupuoti tam tikra tvarka, nustatyti jų hierarchinius ryšius. Pavyzdžiui, marksistai teigia, jog svarbiausias ir esminis yra “gamybinis ryšys”. Dėl jo atsiranda visi kiti santykiai. Kitos teorijos iškelia ne materialinius, bet psichologinius, dvasinius ar religinius motyvus. Kaip ten bebūtų, teisės teorijai svarbu ne pati hierarchija, bet kokiu būdu šie santykiai pavirsta į teisinius. Savaime aišku, jog šių socialinių ryšių virtimas teisiniais yra tik teisei reguliuojant - stabilizuojant, vystant, keičiant.

Teisinai santykiai yra visuomeninių santykių atmaina. Tam tikri socialiniai žmonių ryšiai atsiranda konkrečių asmenų valia, kiti - yra objektyvūs. Kiekviena žmonių karta patenka į sistemą ob­jektyviai susiklosčiusių ryšių ir santykių, kurių negali nepaisyti, ir jie yra objektyvios paskirų individų elgesio ir veiklos ribos, o šie ryšiai ilgainiui keičiasi ir atsiranda naujų santykių. Mokslo ir tech­nikos raida, pramoninės gamybos pažanga sudaro galimybes ga­minti įvairius sudėtingus dalykus ir teikti paslaugas, tačiau kartu mažėja gamtos ištekliai, didėja aplinkos tarša. Kiekvienas visuo­meninis santykis ir laisva žmogaus veikla turi tam tikras ribas. Vi­sa tai neišvengiamai veikia esminius asmens ir valstybės interesus, o konkretus visuomeninis santykis patenka į teisinio reguliavimo sritį ir įgauna teisinį pobūdį. Žmogaus laisvė tampa subjektine tei­se, o jos ribos - pareiga, draudimu ar teisiniu ribojimu.

Teisės literatūroje vyrauja dvi teisinių santykių sampratos. Vieni teisininkai teigia, kad teisiniai santykiai yra teisės normo­mis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kiti tvirtina, kad teisi­niai santykiai yra ypatingos rūšies visuomeniniai santykiai, t. y. visuomeninio santykio teisinė forma.

Teisinis santykis - tai teisinis jo subjektų ryšys. Faktinį vi­suomeninį santykį reguliuoja teisinis santykis ir yra glaudus jų tarpusavio ryšys. Teisės normą sukonkretina teisinis santykis, įsta­tymo pagrindu atsirandantis tarp konkrečių subjektų. Teisinis santykis veikia faktinį visuomeninį santykį. Jeigu subjektų elge­sys teisėtas, tai yra faktinių ir teisinių santykių vienovė. Subjek­tams nevykdant teisės normų reikalavimų, atsiranda teisinio san­tykio ir to faktinio santykio, kurį turi paveikti teisės normos, prieštaravimas.

Teisiniai santykiai - tai teisės normomis sureguliuoti ir dėl to socializuoti žmonių santykiai, kurių dalyviai tarpusavyje susaistyti pri­valomos abipusių teisių ir pareigų pusiausvyros, kurią gina valstybė.( Vaišvila A. 2000, p. 318).

Pagrindiniai teisinių santykių požymiai yra šie: