Skendimas jų prevencija ir statistika

Skęstant į plaučius patenka vanduo, dėl to gyvybiškai svarbi dujų apykaita tampa nebeįmanoma. Žmogus netenka sąmonės, labai sulėtėja arba visai išnyksta širdies veikla ir kvėpavimas, oda tampa blyški, melsvo atspalvio. Taip pat skęstant gali įvykti gerklų raumenų spazmas, dėl to nei oras, nei vanduo į plaučius nepatenka. Jei spazmas nepraeina ir išgelbėjus žmogų, gali būti sunku jį atgaivinti. Vaikams rizika nuskęsti padidėja, kai prie vandens žaidžia vieni, taip pat girtiems bei linkusiems į savižudybę asmenims. Didesnė rizika nuskęsti yra nelaimingų atsitikimų ant vandens metu, ypač susižeidus galvą.                                                         Norint išvengti tragiškų skendimo pasekmių, būtina: • kuo daugiau žmonių išmokyti teisingai atlikti išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą; • aptverti baseinus ar kitus pavojingus vandens telkinius; • išmokyti vaikus plaukti; • būti atsargiems ir neplaukioti vieniems ar išgėrus. Skęstant gali pabrinkti plaučiai, sutrikti širdies ritmas, sustoti širdis. Be to, ilgas buvimas be sąmonės gali pažeisti smegenis, po skendimo gali prasidėti ir plaučių uždegimas. Paprastai skendę žmonės pradeda bijoti vandens.

Jei jūs išgelbėjote skęstantį žmogų, jis nekvėpuoja ir yra be sąmonės, nedelsiant pradėkite dirbtinį kvėpavimą iš burnos į burną. Jei stoja širdis, pradėkite išorinį širdies masažą. Kvieskite medicininę pagalbą, o kol sulauksite pagalbos, nenutraukite dirbtinio kvėpavimo ir išorinio širdies masažo. Skendęs žmogus būtinai turi būti gydomas ligoninėje, net jei greitai buvo atgaivintas. Pavojingai širdies ritmas gali pradėti trikti praėjus 24–48 valandoms.                                                     Skendusiam reikia papildomo deguonies. Norint išvengti plaučių uždegimo, skiriami hormoniniai preparatai, plaučių infekcija gydoma antibiotikais. Deguoniui patekti į plaučius padeda bronchus plečiantys vaistai