Sąvartynai Lietuvoje ir ES

Sąvartynas arba atliekų kapinynas – įvairių atliekų kaupimo vieta. Atliekos gali būti kaupiamos tiek žemės paviršiuje, tiek ir po žeme. Iki XX a. vidurio atliekų šalinimas sąvartynuose buvo pagrindinis atliekų tvarkymo metodas. Sparčiai vystantis pramonei ir susirūpinus aplinkos apsauga buvo sukurti kiti atliekų tvarkymo metodai: atliekų perdirbimas, biodegradavimas, atliekų deginimas panaudojant išsiskiriančią šilumą elektros energijos gavybai ir šildymui.

                      Sąvartynų tipai:

• Pavojingų atliekų sąvartynai– tokie sąvartynai, kuriose deponuojamos pavojingos atliekos.
• Buitinių atliekų sąvartynai– sąvartynai, kuriuose kaupiamos komunalinės atliekos ir nepavojingos pramonės atliekos, kurios yra panašios į buitines. Lietuvoje tokių sąvartynų 2006 m. buvo daugiau, kaip 800. Iš jų veikė 335 sąvartynai, didžiausi – Kariotiškėse, Vilniaus apskr., kuris priimdavo apie 200 000 t atliekų per metus, Lapių, Kauno apskr. – apie 119 000 t, Kalotės, Klaipėdos apskr., – apie 86 000 t, Liūdynės, Panevėžio apskr., – apie 65 000 t, Kairių, Šiaulių apskr., – apie 62 000 t per metus. Pagal ES reikalavimus 2010 m. Lietuvoje turi likti 10 apskričių sąvartynų, tačiau įrengti juos neskubama. 2007 m. atiduotas naudoti tik Aukštrakių sąvartynas prie Šiaulių.
• Inertinių atliekų sąvartynaipaprastai atskirai neįrengiami. Atliekinės inertinės medžiagos (pavojingų atliekų deginimo šlakas ir pelenai, nepanaudojamos statybos griovimo atliekos ir t. t.) panaudojamos pavojingų atliekų sąvartynų ir buitinių atliekų sąvartynų perklojamajam sluoksniui.                   

               Atliekų tvarkymas yra viena iš pagrindinių Europos sąjungos problemų. Atliekų tvarkymo problema priskiriama prie svarbiausių ir neatidėliotinai spręstinų problemų, nes jų kiekis nemažėja, o tik auga ir neigiamai veikia aplinką ir žmonių sveikatą, todėl šiuo metu vis daugiau yra reguliuojama atitinkamais įstatymais ir teisės aktais. Šiuo metu ypač didelis dėmesys yra skiriamas komunalinių atliekų surinkimui, antriniam žaliavų perdirbimui, sąvartynų tvarkymui bei atliekų deginimui. Atliekų kaupimas sąvartynuose nėra geras sprendimas nei gamtosaugos, nei ekonominiu požiūriu. Daug diskutuojama apie tai, kad reikėtų statyti deginimo gamyklą, o gal ir kelias, šalyse, kuriose jų nėra, o iš to būtų gaunama dviguba nauda, kaip atliekų utilizavimas ir atliekų panaudojimas energijos gamybai. Atliekų deginimas – šiandien diskutuojamas klausimas ne vien Europoje, bet ir visame pasaulyje.