Prostitucija viduramžiais ir ankstyvųjų naujųjų amžių pradžioje Europos miestuose

Atsigręžkime į viduramžius, o tiksliau į ankstyvąjį jų laikmetį. Ankstyvaisiais viduramžiais, kitaip nei Naujaisiais amžiais, meilė nebuvo traktuojama kaip pagrindinė gyvenimo dalis. Tokiam veiksniui, galime teigti, kad daugiausiai įtakos turėjo, jau tuo metu visą Europą spėjanti apglėbti Krikščionybė. Krikščionybė tikriausiai viena iš pirmųjų patį seksualumą susiejo tik su reprodukciniais ketinimais, kitais atvejais tai jau buvo laikytina nuodėminga veikla. Kartu su tokiomis nuostatomis buvo iškeliamas ir moters skaistumas ir nekaltybė, šalia kurių priešiškai pateikiami kūno teikiami malonumai. Vien iš čia atsiranda, moters, kaip neigiamo objekto formavimas ir pareiškimas, kad tik už vienuolyno sienų uždaryta moteris yra nepavojinga vyrui.1 Todėl nenuostabu, kad atsiradusi prostitucija buvo vertinama ir vadinama „velnio išmislu“, tačiau, kad ir kaip neigiamai ši veikla buvo vertinama, pati visuomenė suprato, kad tai yra ypatingai svarbi miesto dalis, kuri padeda išvengti išprievartavimų, pedofilinių ir homoseksualių reiškinių, kurie tiems laikams buvo lygiai tokia pat baisi, kaip prostitucija, nuodėmė.

Iki XII a. literatūroje beveik neegzistavo meilės tema. Ir iš viso, pagal tų laikų šaltinius, teigiama, kad žodis „amor“, kurį šiais laikais verčiame kaip „meilė“, anais laikais tebuvo „seksualinis geismas“, kuris buvo laikomas ne tyru jausmu tarp dviejų žmonių, o lytiniu aktu ir geismo patenkinimu. Tačiau, laikui bėgant vienuolynuose ir rūmuose atsirado meilės samprata. Tai buvo dviejų rūšių jausmas – mistinė Kristaus meilė ir žemiška tarpusavio lyčių meilė. Kaip tik tuo metu pasaulietinėje kultūroje iškilo ir riterio vaidmuo. Kartu su jais XII a. atgijo ir meilės romanų žanras, kuris Antikos pabaigoje buvo išnykęs. Tokia meilės istorija, kaip Tristanas ir Izolda, ilgainiui europiečių sąmonėje turėjo suformuoti suvokimą kas yra toji meilė, kuri turi vesti į neišskiriamą buvimą kartu arba į mirtį.2 Tačiau net ir atsiradus meilės sampratai, kurią būtų galima lyginti su šių laikų romantikos suvokimu, prostitucija vis tiek buvo nustumta į visuomenės dugną, kuriame pagal dorovingumo tiesas nei meilė nei tyri jausmai negalėjo egzistuoti.

Darbo uždavinys: apibendrinti prostitucijos veiklą ir įvaizdį viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais.

1 Peter Dinzelbacher Europos mentaliteto istorija, Vilnius: Aidai, 1998, 62 psl.,

2 Ten pat, 66 -73 psl.,