Masonų draugija Vilniaus universitete XVIII a. pabaiga - XIX a. pradžia

Masonai (laisvieji mūrininkai) – viena iš iki šiol tebeegzistuojančių slaptųjų organizacijų, kurios simboliai ir ritualai nuo seno apgaubti mistika bei legendomis.

Dabartinė laisvųjų mūrininkų brolija susiformavo XVIII a. pradžioje Anglijoje, susivienijus keturioms skirtingoms Londono ložėms, kurios išvirto į Didžiają ložę. Po kelerių metų brolijos nariai suformavo nuostatus ir juos išspausdino „Laisvųjų mūrininkų Konstitucijoje“, kuri tapo tvirtu pagrindu šiuolaikinėi masonų draugijai. „ Laisvųjų mūrininkų Konstitucija“ skelbia: „ prigimtines žmogaus teises į laisvę ir lygybę, religinę ir tautinę toleranciją bei pakantumą kitaminčiams<...>.“, visos šios idėjos tapo puikia brolijos sklaidos priežastimi, kuri leido masoniškoms ložėms rasti vietą ir Lietuvoje. Brolijos nuostatai XVIII a. pabaigoje ypatingai tiko Apšvietos idėjų paliestam Vilniaus universitetui, kurio dalis profesorių bei pačių studentų nusprendė įkurti pirmąsias masonų ložes Lietuvoje ir taip Vilniaus universiteto istorijoje palikti naują, unikalų įrašą, bylojantį apie asmenybes siekiančias pažinti, tai kas nauja.

Darbo tikslas: Apžvelgti Vilniuje ir Vilniaus universitete įsikūrusią masonų broliją XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje.

 Darbo uždaviniai:

1. Apibūdinti XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje Vilniuje veikusias masoniškas ložes ir jų ryšius su Vilniaus universitetu.

2. Aprašyti Vilniaus universiteto studentus bei profesorius, įsitraukusius į laisvųjų mūrininkų brolijas.