Bendrosios kompetencijos teismų sistema

„Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“[1], tą reglamentuoją Lietuvos Respublikos Konstitucija. Norint suprasti kaip vyksta teismas, kokie teisingumo principai, reikėtų suprasti teisingumo sąvoka ir teismo sąvoka.

Sąvoka „Teisingumas“ gali būti vartojama keliose srityse. Politiniame diskurse, kaip politinės partijos siekis. Lietuvoje tokia partija „Tvarka ir Teisingumas“. Mitologijos moksle teisingumą simbolizuoja romėnų deivė Justicija. Bendrojoje teisės filosofije teisingumas tai yra visuomenės teisinės sistemos pagrindiniai dėsniai, kuriuos užtikrina specialioji teisėsauga. Proceso teisės filosofijoje teisingumas yra jurisdikcinė institucija, pavyzdžiui teismas.

Sąvoka „Teismas“ gali būti vartojama keliomis prasmėmis. Teismas kaip pastatas, kuriame sprendžiami ginčai ir vykdomas teisingumas. Teismas kaip posėdis, kuriame teisėjai sprendžia konkrečią bylą ir nagrinėja iš esmės.

Dar senovės Romoje buvo pirmą kartą paminėti rašytiniai ir nerašytiniai teisės principai, kurie evoliuciniu būdu reformavosi į įstatymų leidinius ir teisės aktus. Teisės mokslas Romoje buvo kuriamas šimtmečius, todėl juristai turėjo didelę įtaka politikai. Pirmieji teismai buvo paminėti Romėnų legisakcioniniame procese, teismai buvo viešo pobūdžio ir apeliacija buvo negalima. Palaipsniui ordiranius procesus išstūmė ekstraorninarinis procesas, kur teismai jau vyko uždarose patalpose ir apeliacija buvo galima. Po tam tikro laikotarpio atsirado Justiniano kodifikacijos. Taip Roma tapo mūsų laikų teisinės sistemos pamatu.

Lietuvoje iki 1933 metų galiojo trys teismai, tai Taikos teismas, Apygardos teismas ir Vyriausis tribunolas. Po 1933 metų įvyko reforma, kurios pasekmė buvo Apylinkės teismo atsiradimas ir Apeliacinių rūmų.Kaip ir dabar, Apeliaciniai rūmai nagrinėjo pirmos instancijos atskiruosius skundus. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1992 metais spalio 25 dieną referendumo būdu buvo priimta Konstitucija, po metų buvo priimtas Konstitucinio Teismo įstatymas. Ir tik nuo 1995 metų įtvirtinti keturi bendrosios kompetencijos teismai. Jos sudarė Apylinkės, Apygardos, Apeliacinis ir Aukščiausiasis teismai. Po Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą buvo įtvirtinti specializuotieji teismai, kuriuos sudarė Apygardų administracinis ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismai.

Tyrimo objektas: Bendrosios kompetencijos teismų sistema

Referato tikslas: Išanalizuoti bendrosios kompetencijos teismų sistemą

Referato uždaviniai:

• Aprašyti teismų sistemos sąvoka, rūšis, sudėtį ir jų susiformavimą
• Išnagrinėti bendrosios kompetencijos teismus
• Apžvelgti bendrosios kompetencijos teismų statistiką

Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros šaltinių analizė, statistinių duomenų analizė, šaltinių analizė, lyginamoji analizė.

[1] Lietuvos Respublikos Konstitucija, 109 str. 1d.// Lietuvos aidas, 1992-11-10, Nr. 220-