Fridjofas Nansenas

Fridjofas  Nansenas  buvo  Norvegų  keliautojas,  pionierius,  mokslininkas,  diplomatas  bei  humanitaras. Nuo pat vakystės žavėjęsis įvairiais žiemos sportais, keliavimu po miškus bei žvejyba ir medžiokle, Fridjofas Nansenas užaugo turėdamas įvairiausių gabumų. Tvirtas auklėjimas namuose ir tėvų meilė bei pagarba vaikui suteikė Fridjofui laisvę tobulėti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Taip auklėjamas jis užaugo kaip tvirta ir užsispyrusi assmenybė, kuri turėjo labai stiprų moralės jausmą bei norą pakeisti pasaulį į gerają pusę.

Jo ekspedicijos  prisidėjo prie mokslinių tyrimų, savo kelione į Šiaurės ašigalį jis pasiekė rekordiškai nueitą kelią. Vėliau, gavęs zoologijos daktaro laipsnį, Fridjofas tapo įtakingu žmogumi visoje Norvegijoje. Dirbo Bergeno muziejuje. Jis iškėlė nepriklausomos Norvegijos idėją, nebijojo viešai reikšti savo, kad ir nepopuliarios, nuomonės. Tvirto charakterio ir būdo vyras teigė, jog vienintelis žmogus, vertas pasitikėjimo, yra jis pats.

Vėlesniais gyvenimo metais Fridjofas Nansenas paskyrė savo laiką gelbėdamas pabėgelius iš įvarių karo nuniokotų vietų. Jis tapo aukščiausiuoju Tautų Sąjungos komisaru,  įkūrė bado prevencijos programą Rusijoje, „Nanseno pasus“, kurie leido keliauti pabėgeliams ir jiems apsigyventi įvairiose Vakarų šalyse.

Nansenas gelbėjo ne tik Europos pabėgelius. Jis išgelbėjo tūkstančius žmonių iš Rusijos, Armėnijos bei kitų tolimesnių šalių. Taip atsiskleidė jo humaniškumas.

Jo charizmatiškas charakteris bei savotiški oratorystės gabumai buvo jo paties perteikti inovatyviai bei nenuobodžiai. Žmonėms patiko jo klausytis, santykiai su kolegomis bei kitais žmonėmis Fridjofui Nansenui buvo vienas iš svarbiausių prioritetų.