Kintamumas ir mutacijos

Genetika (gr. γεννώ 'gimdyti') – biologijos mokslo šaka, tirianti genetinės medžiagos koduojamą informaciją (pvz., genus), paveldimumo ir kintamumo dėsnius. Terminą „genetika“ paveldimumo tyrimams apibūdinti pirmą kartą pasiūlė anglų mokslininkas William Bateson(1905 m. balandžio 18 d.) laiške, rašytame Adam'ui Sedgewick'ui.

Genetinės medžiagos koduojamos informacijos nulemtas paveldimumas yra labai svarbus, bet ne vienintelis veiksnys, darantis įtaką organizmo fenotipui (pvz., išvaizdai, elgesiui). Tam tikrą įtaką daro aplinkos poveikis. Kiek lemiamas paveldimumas galima įvertinti lyginant monozigotinius („identiškus“) dvynius, kurie turi beveik vienodas DNR sekas, bet skirtingus fenotipus. Paveldimumas – organizmo gebėjimas perduoti genetinę informaciją, koduojančią organizmo požymius, palikuonims. Dėl šio gebėjimo visi gyvieji organizmai (augalai, grybai ar bakterijos) savo palikuonims perduoda rūšiai būdingus bruožus. Lytinis kintamumas – įvairovė tarp organizmų, atsirandanti lytinio dauginimosi dėka. Mutacija – paveldimas genetinės medžiagos pokytis.

Temą ,, Kintamumas ir mutacijos ,, pasirinkau dėl to, kad domiuosi genetika ir mano studijose ji itin reikalinga.