Lisabonos sutartis. Palyginimas su Europos Sąjungos konstitucija: naujovės, reikšmė

Europos vienijimosi procesas, davęs pradžią dabartinei ES, prasidėjo 1951 m., kai šešios valstybės – Vokietija, Prancūzija, Italija, Olandija, Belgija ir Liuksemburgas įsteigė anglies ir plieno bendriją. Nuo tai laiko buvo pasirašyta Romos sutartis, Vieningosios Europos Aktas, Mastrichto, Amsterdamo ir Nicos sutartys. 2004 m. spalį Europos Sąjungos vadovai pasirašė sutartį dėl Konstitucijos Europai, tačiau ji taip ir neįsigaliojo, nes Konstitucijai nepritarė Prancūzijos bei Nyderlandų piliečiai.
2007 m. gruodžio 13 d. atverčiamas naujas puslapis ES gyvenime – Lisabonos sutartis, kuri numato svarbias institucines ir procedūrų reformas, Europos Sąjunga greičiau priiminės sprendimus, jie bus aiškesni ir suprantamesni piliečiams, pasaulyje ES kalbės vienu balsu, o ištikus krizėms, stengsis vis daugiau veikti kartu, drauge rūpintis saugiais ir nenutrūkstamais energijos tiekimo šaltiniais, saugos sienas bei kovos su nusikalstamumu.
Lisabonos sutartis (arba Reformų sutartis) − iš dalies Romos ir Mastrichto sutartis keičianti bei Europos Sąjungos veikimą optimizuojanti tarptautinė sutartis, kurios tikslas - atnaujinti ir optimizuoti Europos Sąjungos veikimo mechanizmą, kuris buvo reglamentuotas 15 ES šalių sukurtomis taisyklėmis, taigi neveiksmingas Europos Sąjungai išsiplėtus iki 27 šalių narių. Sutartis pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d. šv. Jeronimo vienuolyne Lisabonoje (Portugalija). Lisabonos sutartyje numatyta, kad ES šalys narės ją ratifikuoja pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas (balsavimu parlamente arba referendumu). Sutartis įsigalioja pirmą kitą mėnesio dieną po to, kai ratifikavimo dokumentus deponuoja paskutinė valstybė signatarė. Buvo planuojama, kad ji įsigalios kokiais 2008 m. (vėliausiai - iki 2009 m. sausio 1 d., t. y. prieš rinkimus į Europos Parlamentą)). Tam ji turėjo būti ratifikuota visų 27 valstybių narių. Paskutinė Lisabonos sutartį ratifikavo Čekija. Jos prašymu, 2009 m. spalio EVT išvadose įrašyta, kad prie sekančios Stojimo sutarties bus pridėtas protokolas, kuriame numatyta, kad Lisabonos sutarties „Protokolas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo Lenkijai ir Jungtinei Karalystei” bus taip pat taikomas ir Čekijai. Taip Čekija užsitikrino, kad ateityje jai nebus pareikšta materialinių pretenzijų dėl po Antrojo pasaulinio karo iš jos teritorijos deportuotų beveik trijų milijonų etninių vokiečių nuosavybės. Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas visose ES šalyse narėse užbaigtas 2009 m. lapkritį, todėl Sutartis įsigalioja 2009 m. gruodžio 1d. Lietuvoje Lisabonos sutartis ratifikuota 2008 m. gegužės mėn, ją pasiraše Prezidentas Valdas Adamkus, Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas ir užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.
Naująja sutartimi bus sustiprinti Sąjungos pajėgumai veikti didinant institucijų ir sprendimų priėmimo sistemų efektyvumą ir veiksmingumą, ypač atsižvelgiant į naujus pasaulinius iššūkius ir piliečiams svarbias problemas – klimato kaitą, energetinį saugumą, tarptautinį terorizmą, organizuotą tarptautinį nusikalstamumą, imigraciją ir tolesnę plėtrą. Lisabonos sutartimi įtvirtinant Sąjungos tikslus ir vertybes bus pagerintas demokratinis Sąjungos atskaitingumas ir teisinės valstybės principo laikymasis. Lisabonos sutartimi įvedama dabartinių ES ir EB sutarčių pataisų, tačiau visos ištisai jos nekeičiamos. Lisabonos sutartis suteikia Europos Sąjungai teisinį pagrindą ir priemones, reikalingas ateities problemoms spręsti ir piliečių poreikiams tenkinti...