Anglis

Anglis (Carbonium) – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas C, eilės numeris 6.

Atomų masė 12,01115. Išorinių elektronų konfigūracija 2s²2p². Oksidacijos laipsnis junginiuose +2, +4, -4. Stabilūs izotopai 12C (98,892 %) ir 13C (1,108 %). Kosminia spinduliai dalį atmosferos azoto paverčia radioaktyviu anglies izotopu 14C (pusėjimo trukmė 5730 metų). Izotopo 12C masės 1 / 12 dalis – cheminių elementų atomų masės vienetas. Anglis sudaro 0,023 % Žemės plutos masės. Organinių junginių pavidalu anglies yra visų organizmų audiniuose, akmens ir rusvosiose anglyse, durpėse, naftoje, gamtinėse dujose. 0,03 % (pagal tūrį) atmosferos sudaro anglies dioksidas CO2. Anglies yra gamtiniuose metalų karbonatuose (klintyje, kreidoje, marmure, dolomite, magnezite).

Charakteristikos

Yra 8 anglies alotropinės atmainos: amorfinė anglis, grafitas, deimantas, anglies nanovamzdeliai, fulerenas ir sintetinė – karbinas. Amorfinė anglis – suodžiai – juodi milteliai; grafitas – pilkai juodos spalvos kristalai, sistema heksagonalinė, kietumas 1, tankis 2230 kg/m³. Deimantas – bespalviai skaidrūs kristalai, sistema kubinė, kietumas 10, tankis 3510 kg/m³. Aukštoje temperatūroje (apie 1500 °C) deimantas ir grafitas virsta karbinu.

Visų anglies modifikacijų lydymosi temperatūra 3500–3700 °C. Anglis – nemetalas. Tirpsta išlydytuose metaluose, pvz., geležyje, kobalte, nikelyje. Degdama sudaro anglies dioksidą (jei deguonies netrūksta) ir anglies monoksidą (jei deguonies trūksta). Kaitinama su metalais ar jų oksidais, sudaro karbidus; pvz., iš anglies ir aliuminio oksido gaunamas aliuminio karbidas: 9C + 2Al2O3 → Al4C3 + 6CO. Aukštoje temperatūroje jungiasi su halogenais (pvz., su chloru sudaro anglies tetrachloridą CCl4), siera ir kitais elementais. Anglies yra visuose organiniuose junginiuose. Didžiausios organiniu junginių grupės yra angliavandeniliai ir angliavandeniai. Anglies atomai gali sudaryti linijines, šakotas grandines ir žiedus, prie kurių prisijungę vandenilio, deguonies ir kitų elementų atomai. Šiose grandinėse anglies atomų jungtys yra viengubos, dvigubos ir trigubos. Dvigubas jungtis turinčios molekulės linkusios stambėti (polimerizuotis) – susidaro stambiamolekuliai junginiai.