Ernestas Mileris Hemingvėjus

Ernestas Mileris Hemigvėjus — vienas žymiausių XX a. romanistų, novelistų ir trumpų įstorijų kūrėjų gyvenęs Amerikoje. Hemingvėjus gimė 1899m. Ouk Parko miestelyje, netoli Čikagos, intelektulių žmonių šeimoje; jo tėvas buvo gydytojas, o motina — muzikos mokytoja. Hemingvėjaus vaikystės gyvenimas gali būti apibūdinamas „Gerų santuokinių dvi sielos, bet viena valia ”, — kaip rašė M. de Servantesas. Didelės įtakos Ernesto Hemingvėjaus kaip rašytojo karjeros pasirinkimui turėjo jo senelis, kuris dalyvavo pilietiniame kare, vykusiame 1861-1865m. ir griežtai jį auklėjo. Nuo pat vaikystės Ernestas Hemingvėjus gerėjosi žmogumi ir jo protu, sąžine, kūrybiniais sugebėjimais ir įvairiais jo sielos aspektais. Su tėvu praleidęs be galo daug laiko gamtoje jis dar ankstyvoje vaikystėje pradėjo mokytis medžioti, šaudyti ir žvejoti, pamilo gamtą, o ypač miško apylinkes. Praleidęs daug laiko gryname ore rašytojas jautė, kaip jis apsaugo jį nuo gyvenimiško pesimizmo ir nevilties. Dar būnant mažu berniuku motina jį pažindino su literatūros kūriniais, skaitė jam tokių rašytojų kūrybą kaip Viljamas Šekspyras ar Džekas Londonas. Pažindindama sūnų su žymiausiais ir labiausiai vertinamais literatūros atstovais, motina taip pastūmėjo E. Hemingvėjų link kūrėjo kelio pasirinkimo.

Ernestas Mileris Hemingvėjus stengėsi gyventi intensyviai, veržtis į įvairias rizikingas situacijas, todėl šis rašytojas nemažai skaudžios gyvenimiškos patirties įgijo Pirmojo Pasaulinio karo metais, kuomet jis buvo kariuomenės savanoris. Karo metu rašytojas buvo sunkiai sužeistas, tačiau net ir būdamas sunkios būklės jis sugebėjo nutempti du savo kolegas į saugią vietą ir galbūt taip išgelbėti jiems gyvybes. Pats Hemingvėjus to nelaikė didele drąsa ir to nesureikšmino, tačiau dėl garbingo poelgio jis buvo apdovanotas Italijos Sidabro medaliu už karinę drąsą. Karo tarnybos metais Ernestas Hemingvėjus pamilo seselę Agnes von Kurowsky, kuriai vėliau pasiūlė tekėti, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo ir jautėsi be galo įskaudintas.