Chloroplastai

8 psl. / 1122 žod.

Ištrauka

Chloroplastai- specializuotos augalų ląstelių organelės. Manoma jų kilmė- iš cianobakterijų. Endosimbiotinė teorija teigia, jog eukariotinės ląstelės galėjo praryti fotosintetinančias melsvabakteres, tačiau jų nevirškinti, o palikti savoje citoplazmoje ir pajungti saviems poreikiams patenkinti. Tokia chloroplastų kilmės augaluose teorija buvo iškelta XX a. pradžioje metais rusų biologo Konstantin Mereschkowski, remiantis XIX a. pabaigoje pateiktais vokiečių mokslininko biologo Andreas Schimper stebėjimais. XX a. pradžioje imta labiau domėtis, skirti daugiau dėmesio ne tik augalams, bet ir dumbliams, kurie taip pat turi chloroplastus.

Chloroplastai- žalią pigmentą chlorofilą (a, b, c) turinti augalinės ląstelės plastidė, atliekanti fotosintezę. Jos skersmuo- 4-6 µm ,o ilgis – 1-5 µm. Chloroplastai aptinkami augalų lapuose, prie stiebo paviršiaus ir retkarčiai jaunuose vaisiuose. Dumblių ląstelėse būna vienas, keli arba daug chloroplastų, kurie neretai skiriasi savo forma bei išsidėstymu. Jie gali būti plokšti, spirališki, žvaigždiški, disko formos, būti išsidėstę pavieniui, lamelėse, ląstelės pakraščiuose, ląstelės centre arba pasienyje. Ypač dumbliai pasižymi labai didele ir įvairia chloroplastų formų įvairove. Neretai chloroplasto forma dumbliuose gali būti ir svarbus rūšies skiriamasis požymis. Ląstelėje chloroplastų skaičius nėra paveldimas, jie, kaip ir mitochondrijos, gali dalytis patys, turi DNR.

Chloroplastas turi dvi membranas. Antroji, manoma, įgauta pirminės endosimbiozės būdų, melsvabakterę prarijus eukariotui. Eukarioto citoplazmoje melsvabakterė, patekusi į susidariusią virškinamąją vakuolę nebuvo virškinama, tačiau buvo pajungta eukariotinės ląstelės naudai. Melsvabakterė vykdydama fotosintezė teikė maisto medžiagas ląstelei, o po kurio laiko prarado savo savarankiškumą ir tapo ląstelės organele. Apvalkalėlis sudarytas iš dviejų membranų, kurios gaubia bespalvę stromą. Stromoje išsidėsčiusios fotosintetinės membranos – tilakoidai, kurie kaip monetos sudėtos viena ant kitos sudarydamos granas su chlorofilu. Viename chloroplaste gali būti šimtai granų.


Turinys

  • ĮŽANGA
  • 2. CHLOROPLASTAS, JO PIGMENTAI IR SANDARA
  • 3. PLASTIDŽIŲ TIPAI: CLOROPLASTAI, CHROMOPLASTAI IR LEUKOPLASTAI
  • 4. AUGALŲ PRISITAIKYMAS FOTOSINTETINTI IR CHLOROPLASTUOSE VYKSTANČIOS CHEMINĖS REAKCIJOS
  • 6. IŠVADOS

Reziumė

Autorius
baltidrugeliai
Tipas
Referatas
Dalykas
Biologija
Kaina
€2.15
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Sau 19, 2018
Publikuotas
2014 m.
Apimtis
8 psl.

Susiję darbai