Kiaulienos gamyba prekinėse fermose

Kiaulininkystė – viena iš prioritetinių šakų Lietuvos žemės ūkyje. Šios šakos vystymui palankios gamtinės sąlygos, yra susiklosčiusios senos gyvulių auginimo tradicijos, sukaupta didelė patirtis. Šalyje pagamintos mėsos balanse kiauliena sudaro didžiausią dalį [1]

Dėl gero prisitaikymo prie šėrimo ir laikymo sąlygų Lietuvoje auginamos Lietuvos baltosios ir Lietuvos vietinės kiaulės, tačiau yra ir įvežtų, ypač daug - iš Vakarų Europos šalių: Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Belgijos landrasų; Suomijos ir Anglijos jorkšyrų, diurokų, pjetrėnų ir kitų veislių. [3]

Kiaulienos gamybos sėkmė priklauso nuo daugelio faktorių: veisiamų kiaulių produktyvumo, šėrimo ir laikymo sąlygų, sugebėjimo veisime pritaikyti įvairių veislių derinimą, panaudoti jų genetinį potencialą gaminant geros kokybės, paklausią prekinę produkciją. Šiuo metu ypač padidėjo neriebios kiaulienos paklausa. Nors rinkoje vartotojai gali rasti įvairių ir labai skirtingų kiaulienos gaminių, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, atliekant mažiau fizinio darbo bei kintant mitybos įpročiams, didžiausią paklausą ES ir pasaulio rinkose turi raumeninga kiauliena. Todėl visų kiaulininkystės specialistų, darbuotojų dėmesys yra nukreiptas kiaulių produktyvumo didinimui ir pirmiausia - mėsinių ir penėjimosi savybių gerinimui [1]

Darbo objektas: Kiaulienos gamyba prekinėse fermose

Darbo tikslas: Išanalizuoti kiaulienos gamybą prekinėse fermose

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti kaip auginamos penimos kiaulės.
2. Išanalizuoti kiaulienos gamybos technologijas smulkiuose, vidutiniuose ir stambiuose ūkiuose.
3. Išanalizuoti mėsos gaminių technologijas.

Tyrimo metodai: mokslinės ir metodinės literatūros analizė.