Cheminės ląstelių sujaudinimas (dirginimas)

Dirglumas – tai ląstelių gebėjimas reaguoti elektriniu impulsu į elektrinius, cheminius, mechaninius ar kitokius poveikius. Dirgliosioms ląstelėms priklauso nervinės, griaučių skersaruožių, tam tikros sekrecinės ląstelės, be abejonės dirglumas būdingas ir vienam iš svarbiausių žmogaus organų – širdžiai.

Širdyje yra du pagrindiniai ląstelių tipai:

• Miokardo ląstelės, kurios sudaro apie 99proc. širdies masės ir atlieka mechaninę funkciją(susitraukimą ir atsipalaidavimą).
• Laidžiosios sistemos ląstelės, kurios generuoja elektrinius impulsus ir laiduoja jų plitimą širdyje. Šios ląstelės atsakingos už veikimo potencialo susidarymą širdyje.

Veikimo potencialo susida­rymas daugeliui ląstelių yra panašus, tačiau skirtingų audinių ląstelių veikimo potencialai turi savo ypatumų: vienų gyvūnų miokardo ląstelių veikimo potencialo (VP) trukmė yra keliasdešimt, o kitų net šimtą ir daugiau kartų didesnė už nervinių ląstelių VP.

Širdies veikimo potencialas iš esmės skiriasi nuo griaučių skersaruožių raumenų veikimo potencialų(VP) keturiais pagrindiniais parametrais, kurie lemia sinchronišką ritmišką širdies sujaudinimą:

1)Veikimo potencialas generuoja savaime;

2) Sklinda nuo ląstelės į ląstelę;

3) Veikimo potencialas neturi savaiminės diastolinės depoliarizacijos;

3) Veikimo potencialų trukmės laikas yra ganėtinai ilgas, o tai neleidžia jiems (VP) sumuotis.