Veterinarinės klinikinės diagnostikos

Manoma, kad veterinarinės klinikinės diagnostikos mokslo ištakos yra gilioje senovėje, kai žmogus prisijaukino gyvulius. Mokslinės diagnostikos pagrindiju laikomas senovės Graikijos gydytojas Hipokratas. Žodis „klinikinė“ kilęs iš graikiško žodžio „klinik“, reiškiančio gydimo meną, o žodis „diagnostika“ kilęs iš graikiško žodžio „diagnostiko“ – gebantis pažinti. Diagnostikos terminas reiškia kryptingą sergančio gyvulio tyrimą, gautų tyrimo duomenų analizę ir apibendrinimą, tiriamo gyvulio anatominių ir fiziologinių savybių, priklausomų nuo ekologinių, technologinių ir kitų sąlygų, įvertinimą. Klinikinės diagnostikos reikšmę trumpai apibūdina Baglivis (Baglivi; XVIIa.) aforizmu: Qui bene diagnoscit, bene curat (Kas gerai diagnozuoja, tas gerai gydo).