Netikros informacijos įtaka įmonėms ir jų akcijoms

Akcijų rinką ir joje vyraujančias kainas bei jų keitimąsi sąlygoja įvairūs veiksniai, vienas jų - netikra informacija, skelbiama įvairiuose žiniasklaidos srautuose. Šiandien kaip niekada anksčiau vartotojai turi itin greitą ir patogią prieigą prie įvairaus pobūdžio informacijos šaltinių. Deja, ne visais šaltiniais verta pasitikėti, kadangi neretai skaitytojams pateikiama dezinformacija - iškraipyti ar suklastoti faktai, falsifikuoti žmonių pasisakymai, įvykiai, kurie niekada neįvyko. Netikra informacija gali ne tik paveikti įmonės ar šalies reputaciją, bet ir įtakoti jos ekonominius ir finansinius procesus, pavyzdžiui, padidinti arba sumažinti jos turimas akcijas. Informacijos patikimumas ypač svarbus turėtų būti investuotojams, kadangi socialinėse platformose plintantys teiginiai gali teigiamai arba neigiamai paveikti akcijų rinką: teigiama netikra informacija gali lemti akcijų kilimą, taip padidindama akcininkų ir įmonės pelną ir pritraukdama daugiau investuotojų; neigiami straipsniai, transliacijos, gandai, įrašai socialiniuose tinkluose sukelia priešingą efektą - jie gali sąlygoti akcijų kritimą, pakenkti įmonės reputacijai bei atnešti įmonei nuostolį.

Kadangi šiandieniniame pasaulyje žmones kasdien pasiekia informacija iš įvairių srautų, svarbu gebėti atskirti, kuria informacija tikėti galima, o kuri yra falsifikuota. Anot Scott‘o Steinhardt‘o (,,How Can Fake News Affect Your Finances?“ 2017), informacijos šaltiniai, pateikiantys teisingus, neiškraipytus faktus, dažnai remiasi kitais neišgalvotais šaltiniais. Jei sunku patikrinti, ar informacija nėra melaginga, pavyzdžiui, jei neįmanoma rasti kitų šaltinių, kuriuose būtų aptariami tie patys klausimai, kaip ir galimai sufalsifikuotame šaltinyje, verta suabejoti jo tikrumu (,,How Can Fake News Affect Your Finances?“ 2017).

Taran Volckhausen („Misinformed in the Age of Information: What is the ‘Fake News’ Impact on Stock Market Prices?“ 2017) teigia, jog apgalvotas netikros informacijos skleidimas jau seniai naudojamas kaip rinkodaros taktika, kurios tikslas priversti kitų kompanijų potencialius klientus dvejoti dėl jų teikiamų prekių ar paslaugų ir, galiausiai, jų neįsigyti. Ši strategija yra plačiai paplitusi ne tik ekonomikoje, bet ir politikoje. Taip pat, anot Ariel Spiegel, Tchai Tavor ir Joseph Templemen (Spiegel, Tavor ir Templemen 2017), naujienos, įvairūs pranešimai, paskelbti socialinėse platformose, leidžia prognozuoti rinkos kainų svyravimus. Pasak jų, teigiami pranešimai, gandai lemia ekonominį kilimą, o neigiami rinkos kainas smukdo (Spiegel, Tavor ir Templemen 2017).