Atmosferos ir gyvosios gamtos sąsajos

Atmosfera kaip savarankiška gyvybės sfera neišskiriama. Ji yra Žemės rutulį gaubianti, tai yra ir kartu visas sferas, oro sfera, besisukanti su planeta (Bezaras, 1990). Žemės atmosferą sudaro dujų mišinys - oras, kuriame yra nemažai priemaišų, tai dulkės, dregmės lašeliai, ledo ir druskų kristalai.

Atmosfera, nors ir yra pripildyta biogeniniais elementais, nuolat ten gyventi organizmams yra netinkama, nes ji neturi buveinės savybiu. Joje, iš gyvų organizmų, galima rasti nebent vėjo nešiojamų mikroorganizmų. Iš kitos pusės, atmosfera dalyvauja gyvybės palaikymo procesuose tiek kaip energijos perdavimo terpė, tiek kaip svarbiausių biogenų laikmena.

Visi gyvybiniai procesai yra vienaip ar kitaip susiję su atmosfera. Gyvosios gamtos ir atmosferos sąsajų jau nuo seno galima rasti įvairių tautų tautosakoje. Pavyzdžiui, senovės Graikijoje ir Romoje buvo įprasta prašyti dievų ,,palankaus oro" svarbių įvykių metu (Kažys, 2011), tai galėdavo būti tiek svarbaus derliaus ėmimas, tiek sėjimas, pasiuošimas šiems procesams ar panašūs reiškiniai susiję su gyvaja gamta. Kaip bebūtų, tokie ,,liaudiški" meteorologijos pastebėjimai neturėdavo jokio tinkamo mokslinio pagrindo.

Šiuolaikinėje visuomenėje, nors technologijos labai patobulėjo, tikriausiai, vis dar keliami tokie ir panašūs klausimai: Ar gamta tikrai susijusi su atmosfera? Teigiamai ar neigiamai jos viena kitą veikia? Kaip atmosferos pokyčiai veikia gyvosios gamtos egzistavimo kokybę? Ir dar begalė kitų klausimų (Rimkus, 2011).

Kaip bebūtų, yra jau senokai nustatytas ryšys tarp atmosferos ir gyvosios gamtos. Gyvoji gamta negalėtų egzistuoti be atmosferos, tuo tarpu atmosferai gyvoji gamta taip pat turi labai didelės reikšmės. Taigi sąsajų tarp šiu dviejų elementų yra labai daug.