Prieskoniniai augalai

Žmonės nuo seniausių laikų vartoja prieskonius: įvairių augalų džiovintus pumpurus, žieves, šaknis, uogas, vaisius. Egiptiečiai žolėmis ir prieskoniais balzamuodavo mirusiuosius, įsitrindavo kūnus, kabindavo kvapiųjų augalų ryšulėlius patalpose, kad pranyktų nemalonus kvapas. Daugelį prieskonių kartu su smilkalais ir mira iš arabijos pusiasalio ir Rytų Afrikos į Egiptą atgabendavo kupranugarių karavanai vadinamuoju prieskonių keliu.

Šiuo metu daugiausia prieskonių eksportuoja Indija (pipirus, Čilį, kardamoną, kurkumą, kario miltelius), Madagaskaras (vanilę, gvazdikėlius) ir Malaizija (pipirus, imbierą).

Prieskoniniai augalai – augalai, kurie ne tik pagardina maistą, bet ir suteikia savitą skonį bei aromatą gaminamam maistui. Turėdami gydomųjų savybių, prieskoniniai augalai praverčia gydant kai kurias ligas (žiūrėti vaistiniai augalai), o sveikiems žmonėms padeda apsisaugoti nuo ligų, pvz., įvairūs švieži žali lapeliai yra geras antioksidantų šaltinis, antimikrobinės medžiagos padeda palaikyti gerą žarnyno mikroflorą.

Savarankiško darbo tikslas: Išanalizuoti ir pristatyti pasirinktus retesnius augalus

Savarankiško darbo uždaviniai:

1. Charakterizuoti kilmę ir paplitimą.
2. Apibudinti atrinktų augalų auginimo ir priežiūros sąlygas.
3. Apžvelgti dauginimo būdus.
4. Aptarti augalų veikliąsias medžiagas ir gydomąsias savybes.