Baldų pramonės raida Lietuvoje

Norint išsiaiškinti baldų pramonės raidą Lietuvoje būtina išnagrinėti visas įmones, kurios užsiima baldų pramone, turi savo istoriją ir ja dalinasi. Be to, reikia pateikti visus esminius bruožus.

Darbo tyrimo objektas: Baldų pramonė Lietuvoje.

Tyrimo tikslas: gebėti surasti informaciją, ją išnagrinėti bei analizuoti ir trumpai aprašyti.

Darbo uždaviniai:

1. Surasti informaciją apie baldų pramonės raidą;

2. Atlikti informacijos analizę;

3. Įvertinti analizę, ją trumpai sutraukti ir aprašyti.

Darbo rezultatai: Išnagrinėta baldų pramonės raida Lietuvoje, išanalizuoti visi ypatumai bei bruožai, atskirti esminiai bruožai.

Baldų gamybos pramonė išsivystė iš stalystės amato. Šio amato patirtis ir tradicijos Lietuvoje labai senos. Žinoma, kad jau 1579 m. gegužės 30 d. Vilniaus amatininkai gavo Karaliaus Stepono Batoro privilegiją steigti stalių cechą. Cecho statutuose buvo rašoma, kad jo nariams leidžiama gaminti įvairius stalus, spintas, kėdes, langų rėmus ir kitus stalių gaminius ir pardavinėti juos Vilniaus turguje. Tikraisiais cecho nariais galėjo būti tik stalystės meno meistrai. Vilniaus stalių ceche XVIII a. dirbo daug iš užsienio atvykusių meistrų. Ilgainiui Vilnius tapo stambiu stalystės centru. 1893 m. čia jau dirbo 220 meistrų, 136 pameistriai ir 270 mokinių. Kituose Lietuvos miestuose tokie cechai atsirado vėliau. Pirmasis stalių cechas Kaune įsteigtas 1672 m. lapkričio 3 d., Klaipėdoje – 1752 m. liepos 25 d. Kita labai reikšminga Lietuvos baldų pramonės raidos data yra 1879 m., kai Kauno Fredos priemiestyje buvo įsteigta pirmoji pramoninės baldų gamybos įmonė “Elena“. Jau 1882 m. ši įmonė turėjo 200 darbininkų, modernius Amerikoje įsigytus įrengimus ir gamino kėdes bei kitus baldus daugeliui Rusijos geležinkelio stočių. Deja, „Elenos“ fabrikas baldus gamino neilgai – nesugebėjo atlaikyti konkurencijos, ir ėmė dirbti kaip lentpjūvystės įmonė. Šios įmonės veiklos tradicijas dabar tęsia jau naujos kartos, daug kartų modernizuotas “Fredos“ fabrikas. Dabar tai didžiausią istorinę patirtį turinti Lietuvos baldų gamybos įmonė. Nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940 m.) baldus gamino tik amatininkai, didesnių pramoninių įmonių visai nebuvo, jos pradėtos steigti tik sovietmečiu pirmojo ūkio suvalstybinimo metu (1941 m.).

Baldų pramonė labai intensyviai buvo vystoma 1960-1990 m., prasidėjus pramoninei gyvenamųjų namų statybai ir atsiradus labai didelei buitinių baldų paklausai. Tada pastatytos kelios didelės naujos įmonės, parengta daug aukščiausios kvalifikacijos specialistų (inžinierių, dizainerių). Šioje pramonės šakoje buvo per 16 tūkst. dirbančiųjų, o didžioji pagaminamos produkcijos dalis išvežama į tuometinę Tarybų Sąjungą. Be buitinės paskirties baldų, Lietuvos baldų gamybos įmonės daug metų gamino stalus siuvimo mašinoms, medinius televizorių, magnetolų ir šaldytuvų korpusus, baldus ne tik Lietuvos, bet ir Maskvos bei kitų didžiųjų Rusijos miestų teatrams, koncertų salėms, prestižiniams viešbučiams. Per palyginti trumpą laiką įgyta patirtis vėliau, jau 1963 m., leido pradėti baldų eksportą į Skandinaviją, Vakarų Europą ir net Afrikos šalis.

Nežymus gamybos nuosmukis šioje pramonės šakoje buvo tik 1993-1996 m. Tada ypač akivaizdžiai pasireiškė kai kurių anksčiau buvusių valstybinių įmonių nesėkmingo privatizavimo pasekmės. Buvo prarasti ir produkcijos pardavimo ryšiai su tuometinės Tarybų Sąjungos respublikomis. Šios dvi priežastys vienodai reikšmingos beveik visoms pramonės šakoms, tačiau skirtingai jas paveikė. Medienos produkciją (pjautinę medieną, fanerą, plokštes, baldus ir kt.) gaminanti pramonė nukentėjo mažiau ir atsigavo greičiau, negu metalo, chemijos ir kitos pramonės šakos. Griūnant senajai sistemai, ėmė steigtis naujos mažos personalinės įmonės, akcinės bendrovės. Dabar visos baldų gamybos įmonės jau yra privačios, dauguma jų pastaraisiais metais labai sėkmingai didino gamybą, buvo modernizuotos