Virškinimo ligomis sergančių ligonių slauga

Virškinimo organų sistema susideda iš daugybės įvairių organų, kurių pagrindinė funkcija – aprūpinti organizmą energetinėmis ir plastinėmis medžiagomis. Virškinimo organų sistema prasideda burnos ertme: joje esantys dantys ir liežuvis mechaniškai smulkina maistą, skonio receptoriai vertina jo kokybę, seilės jį suvilgo. Seilių liaukos skirstomos į mažąsias ir didžiąsias. Mažosios seilių liaukos yra visoje burnos gleivinėje ir pagal išsidėstymą skirstomos į liežuvines, skruostines, gomurines ir kt. Didžiųjų seilių liaukų yra trys poros: paausinė, pažandinė ir poliežuvinė. Visos šios liaukos gamina seiles, kurių per parą išsiskiria apie 1,5–2 litrai.

Toliau maistas per žiotis patenka į ryklę, jos ilgis yra 15 cm. Iš jos į 25 – 30 cm ilgio stemplę. Per stemplę maistas keliauja į skrandį, kuriame pradedami skaidyti baltymai. Per parą žmogaus skrandžio gleivinės ląstelės išskiria 2 – 3 l sulčių. Skrandžio sultyse esanti druskos rūgštis aktyvuoja fermentą pepsiną, stimuliuoja skrandžio motoriką ir veikia bakteriocidiškai – slopina bakterijų kenksmingą veikimą. Maisto tyrė iš skrandžio patenka į plonąją žarną, jos ilgis – apie 6–7 m. Į plonosios žarnos pradinę dalį – dvylikapirštę žarną atsiveria stambiųjų virškinimo liaukų (kasos ir kepenų) ištekamieji latakai, per juos atiteka svarbiausios virškinimo sultys. Tuščiojoje žarnoje toliau virškinamos maisto medžiagos ir prasideda rezorbcija, kuri vyksta ir paskutinėje plonosios žarnos dalyje – klubinėje žarnoje. Tolesnėse virškinimo kanalo dalyse – storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo ir mineralinės medžiagos bei formuojamos išmatos, kurios pašalinamos per galinę storosios žarnos dalį – tiesiąją žarną.