Kvėpavimo takų ligos pradinių klasių moksleivių tarpe (Klaipėdos mieste)
Ištrauka
Kvėpavimo organų ligos yra dažniausios pradinių klasių moksleivių ligos. Jos sudaro iki trijų ketvirtadalių visos pediatrinės patologijos. Bronchų astma, kuria Lietuvoje serga 1 iš 50-ies vaikų (Jungtinėje Karalystėje ir kai kuriose kitose Vakarų šalyse – net 1 iš 7 vaikų), yra pati dažniausia vaikų amžiaus lėtinė liga.
Pasak Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos profesoriaus, Lietuvos vaikų pulmonologų draugijos pirmininko prof. Arūno Valiulio, pradinių klasių moksleivių pulmonologijos problemos atsispindi bendrų šalies sveikatos apsaugos ir medicinos problemų kontekste bei mokymosi įstaigų įtaką vaiko sveikatai. Moksleivis mokykloje praleidžia 7 – 8 valandas, todėl mokymosi sąlygos bei netinkamas dienos režimas neabejotinai veikia augantį organizmą. Tačiau, be abejonės, yra ir specifinių vaikų pulmonologijos srityje egzistuojančių problemų.
Visuomenės sveikatos būklės vertinimas
Per 10 metų Lietuvoje buvo sukurta šiuolaikinė vaikų pulmonologinės priežiūros tarnyba. Pirmame etape buvo keliamas uždavinys Lietuvoje tolygiau paskirstyti gydytojus specialistus, t.y. pagerinti paslaugos prieinamumą, aprūpinti specializuotus pulmonologijos kabinetus Europos Sąjungos standartus atitinkančia įranga. 32 specializuoti kabinetai buvo aprūpinti šiuolaikine kvėpavimo funkcijos tyrimo įranga.
Šiuo metu, vadovaujant Lietuvos vaikų pulmonologų draugijos pirmininkui prof. Arūnui Valiuliui, įgyvendinamas kitas tarnybos plėtros etapas – pasitelkiant ES, PHARE programines lėšas, kuriami regioniniai centrai, tokie kaip trečius metus sėkmingai dirbantis Suvalkijos astmos ir alergijos centras Marijampolėje. Šiuose regioniniuose centruose teikiamos ne tik antrinio, bet ir kai kurios tretinio lygio pulmonologijos paslaugos. Visa tai lemia geresnę ūminių ir lėtinių plaučių ligų kontrolę – per pastaruosius 7 metus užfiksuotas tik vienas vaiko mirties nuo astmos atvejis, labai smarkiai sumažėjo vaikų, sergančių astma ar plaučių uždegimu, hospitalizavimas, ilgėja sergančiųjų tokia komplikuota liga, kaip cistinė fibrozė, gyvenimo trukmė. Įsijungta į retų (orfaninių) vaikų plaučių ligų diagnostikos ir gydymo registrą.
Nuolatinis skaudulys, vaikų pulmonologus kamuojantis ne mažiau nei ir kitų sričių vaikų ligų specialistus, yra lėšų stoka. Nors vaikų pulmonologijos paslaugų įkainiai yra didesni nei suaugusiųjų, to nepakanka optimaliai vaikų pulmonologijos pagalbai užtikrinti.
Kitas dalykas – kad ne visi ligoniai, gyvenantys atokesniuose šalies rajonuose, gali atvykti konsultuotis pas specialistus. Susidaro eilės, o tikrai ne visi pradinių klasių moksleiviai gali laukti vaikų pulmonologo konsultacijos 1–3 mėnesius. Todėl naujausiose vaikų bronchų astmos metodinėse rekomendacijose daugiau funkcijų yra deleguota būtent šeimos gydytojams ir gydytojams pediatrams. Nuo šiol kolegos gali nustatyti kai kurių lėtinių ligų diagnozę jau pirminėje grandyje, kas anksčiau buvo patikėta tik specialistams, nustatę pirminę diagnozę, gali skirti kompensuojamąjį gydymą, tačiau per 1–3 mėnesius tokie vaikai turi būti konsultuojami gydytojo specialisto, kad patikslintų diagnozę ir įvertintų ligos eigos sunkumą.
Dėl aiškiai nepakankamo sveikatos apsaugos finansavimo pediatrams iškilo didelių sunkumų tobulinant vaikų kvėpavimo organų ligų diagnostiką. Kartais susidaro įspūdis, kad šiuo metu pirminės grandies gydytojai turi mažiau galimybių įvertinti kvėpavimo takų ligų etiologiją, vaiko organizmo atsako į infekciją lygį bei laiku pastebėti pasitaikančias komplikacijas nei prieš 15–20 metų. Todėl gana dažnai nepagrįstai skiriama antibiotikų arba pradinių klasių moksleiviai siunčiami į ligoninę.
Labai svarbu pabrėžti, jog neracionalus antibiotikų vartojimas, vaiko stacionarizavimas ne tik labai pabrangina gydymą, bet gali būti jatrogeninių komplikacijų priežastis, sudaro sąlygas atsirasti ir plisti antibiotikams atsparioms mikroorganizmų padermėms, didina hospitalinės infekcijos pavojų, neigiamai veikia vaiko psichiką. Daugumos šių negatyvių veiksnių būtų galima išvengti, pagerinus pirminės sveikatos priežiūros įstaigų finansavimą.
Turinys
- ĮVADAS3
- Visuomenės sveikatos būklės vertinimas3
- Projekto temos aktualumas6
- Problema7
- Projekto hipotezė7
- Projekto objektas8
- Tolimasis tikslas8
- Artimieji tikslai8
- Projekto uždaviniai8
- Projekto trukmė9
- Laukiami rezultatai9
- Projekto tęstinumas10
- Projekto koordinavimas, projekto dalyviai10
- Tikslinė grupė10
- Veiksmų planas10
- Projekto įgyvendinimo etapai11
- Biudžetas14
- Biudžeto pagrindimas14
- Projekto vertinimas17
- LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS17
Reziumė
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Bir 28, 2017
- Publikuotas
- 2008 m.
- Apimtis
- 17 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų