Valstybės kontrolė, jos kompetencija, valstybės auditas, jo principai

Piliečiai, institucijos, verslo įmonės – mokesčių mokėtojai – savo mokesčiais formuoja valstybės finansinius išteklius – valstybės biudžetą. Kadangi piliečiai yra tikrieji valstybės finansinių išteklių ir kito valstybinio turto savininkai, jie turi žinoti, kaip šis turtas yra valdomas. Jiems taip pat svarbu žinoti, ar teisingai skaičiuojamos pajamos, ar jos patenka į valstybės ir savivaldybių biudžetą, ar teisėtai leidžiamos valstybės lėšos, ar tiksliai tvarkoma jų apskaita. Taip pat svarbu, kaip dirba vykdomosios valdžios grandys: ar tikslingai, taupiai ir efektyviai naudojami valstybės finansai bei kiti materialiniai ištekliai. Šiuos klausimus išspręsti gali tik viešoji valstybės turto kontrolė. Lietuvoje šią kontrolės funkciją atlieka Valstybės kontrolė. Valstybės kontrolė, įgyvendindama savo funkcijas, atlieka valstybinį auditą. Valstybinis auditas leidžia valstybės institucijoms, įstaigoms ir įmonėms geriau panaudoti savo galimybes, sėkmingai vykdyti įsipareigojimus, laikytis finansinės drausmės, tobulinti valdymo sistemą, stiprinti vidaus kontrolę, gerinti buhalterinę apskaitą ir kt.

Darbo tikslas: Išanalizuoti Valstybės kontrolės kompetencijas ir audito principus.

Uždaviniai: 1) Aprašyti Valstybės kontrolės sąvoką ir raidą.

2) Išanalizuoti Valstybės kontrolės įstatymą.

3) Aprašyti svarbiausias Valstybės kontrolės kompetencijas.

4) Išnagrinėti Valstybinio audito sampratą.

5) Aprašyti Valstybinio audito reglamentavimą ir principus.

Darbo metodai:

Darbe analizuota mokslinė ir metodinė literatūra, dokumentai aprašomosios analizės metodu.

Darbo turinys:

Pirmojoje darbo dalyje apžvelgta Valstybės kontrolės sąvoka bei raida. Antrajame poskyryje analizuojama Valstybės kontrolės įstatymas ir jo pagrindiniai nuostatai. Toliau apžvelgiamos svarbiausios Valstybės kontrolės kompetencijos. Antrojoje darbo dalyje apžvelgta Valstybinio audito samprata, reglamentavimas ir principai.