Prigimtiniai ir priskirtiniai ugdytojai

Ugdymas — visuomeninės-istorinės patirties perdavimas jaunosioms kartoms, siekiant parengti jas gyvenimui ir darbui. Šitaip supratę ugdymą, turime pabrėžti, jog šiame procese tam tikrus santykius arba bendravimą užmezga vyresnieji (tėvai, mokytojai ir pan.), turintys patirties ir net specialiai pasirengę ją perteikti (tai mokytojai, kurie organizuoja mokykloje mokymo procesą), ir vaikai, jaunoji karta, kuriai ši patirtis perduodama. Vadinasi, vyresnieji natūraliai vadovauja - jie perteikia žmonijos sukauptų žinių, mokėjimų ir įgūdžių dalį įvairių vertybių, bendravimo formų ir pan. pavidalu, vadovauja veiklai ugdytinių, perimančių šią patirtį; kartu šiame procese vyresnieji, remdamiesi perteiktomis žiniomis bei vertybėmis, formuoja auklėtinių požiūrį į visą aplinką ir kitus žmones, jų charakterių bruožus, elgesio įpročius, taip pat ugdo gebėjimus, pažintines galias (mąstymą, kalbą, vaizduotę, dėmesį ir pan.). Tačiau ypatingą vaidmenį ugdyme vaidina organizuotas mokymo procesas, kurį vykdo mokykla, — čia per palyginti trumpą laiką ugdytiniai ypač daug sužino ir išmoksta.

Įvardijamos dvi ugdytojų kategorijos. Tai-prigimtiniai ir priskirtiniai ugdytojai.