Piotras Iljičius Čaikovskis. Asmenybė ir kūryba

Prasideda kelionių ir kūrybinių ieškojimų metai. Nuo 1879m. sukuria be kita ko „Italijos kapričio“, antrą koncertą fortepijonui G-dur, koncertus – fantazijas fortepijonui ir orkestrui, „Manfredo simfoniją“. Čaikovskis išmėgina savo jėgas dirigavime ir po truputį pradeda reguliariai tuo užsiimti. 1887 pabaigoje – 1888 pradžioje jis surengia pirmą savo turne po Europą kaip dirigentas. Lankosi Berline, Prahoje ir Londone, kiek vėliau ir Drezdene, Kiolne, Frankfurte prie Maino.1891m. jo koncertinė kelionė į JAV. Koncertuoja Niujorke, Filadelfijoj ir Baltimorėj. Kompozitorius išmėgina savo jėgas naujuose žanruose: rašo siuitas orkestrui, susidomi istorine tematika (operos „Orleano mergelė“, „Mazepa“). Nuo 1888m. sukuria penktąją simfoniją (e-moll), baletą „Miegančioji gražuolė“, uvertiūrą „Hamletas“, baletą „Spragtukas“. 1890m. sukuria operą „Pikų dama“. Paskutiniais gyvenimo metais sukuria šeštąją simfoniją „Pathetique“ ir trečiąjį koncertą fortepijonui (nebaigtas). P.I.Čaikovskis žinomas visame pasaulyje, jo operos statomos daugelyje Vakarų Europos teatrų. 1893m. jam suteikiamas Londone Kembridžo universiteto muzikos daktaro garbės vardas. 1893m. spalio 28 dieną Peterburge įvyko šeštosios simfonijos premjera, pats autorius dirigavo. P.I.Čaikovskio gyvenimas nutrūko netikėtai. 1893 metais lapkričio 6 dieną mirė Piotras Iljičius Čaikovskis, būdamas 53 metų amžiaus (yra prielaida, kad jis pats apsikrėtė, siekdamas užbaigti gyvenimą). Palaidotas P.I.Čaikovskis Peterburge.