Mokslo ir magijos ryšys istorijoje ir šiuolaikybėje

Tūkstantmečiais smalsūs žmonės domėjosi mokslu. Jų pastangas suprasti pasaulio reiškinius skatino ne vien noras gerinti gyvenimo kokybę. Jeigu evoliucijos teorija nors kiek teisinga, tai mūsų egzistencija yra skolinga daugelio gyvūnų genetiškai įgytam smalsumui, sujungtam su mūsų unikalia intelektualine galia protauti. Išgyvenimas grobuoniškame pasaulyje visiškai priklauso nuo sugebėjimo tyrinėti ir išrasti naujus būdus nugalėti pavojams, kurie tyko mūsų nuo pirmųjų dienų. Moksliniai tyrimai yra žmonijos poreikių tyrinėti, protauti, išrasti ir padaryti išsiliejimas.

Magija buvo žmogaus būdas paveikti aplinką per visą istoriją. Šis menas atsirado dar akmens amžiuje, kai šamanai piešdavo ietimis subadytą mamutą, tikėdami, kad tai užtikrins sėkmingą medžioklę. Vėliau sekė jau labiau ritualizuotos vaisingumo ir derlingumo apeigos, kai žmogus išmoko dirbti žemę. Dar vėliau, viduramžiais, buvo bandoma paversti metalą auksu ar priversti sau tarnauti dvasias, kad jos parodytų, kur paslėptas lobis. Ir šiandien, nepaisant mokslo pažangos, yra daugybė žmonių tikinčių, kad būtent magija gali padėti jiems išspręsti jų bėdas.

Maginis pasaulio suvokimas prieštarauja moksliniam, todėl yra dažnai kritikuojamas iš mokslinės pusės. Tačiau šie du skirtingi pasauliai turi ir bendrai siejamų dalykų – ryšių, kurie mokslą ir magiją sieja nuo priešistorės laikų.

Darbo objektas. Mokslas ir magija, jų ryšys per amžius.

Darbo tikslas. Aprašyti mokslą ir magiją bei jų sampratas, pateikti jų ryšius praeityje ir dabartyje.

Darbo uždaviniai.

Išnagrinėti mokslo ir magijos sąvokas.Pateikti mokslinių ir maginių pasiekimų naudą žmonijai.Aptarti mokslo ir magijos ryšius praeityje ir dabartyje.

Darbe naudojami metodai : mokslinės literatūros analizė, loginio mąstymo būdai, palyginimai.