Žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio ir kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo) prevencijos programa

Jauni asmenys, dažniausiai paaugliai, mėgsta eksperimentuoti ir išbandyti ką nors nauja. Deja, tačiau kartais būtent tokiu būdu prasideda žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio ir psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimas)turėjimas.

S. Čaplinsko, I. Čaplinskienės, S. Biveinytės, K. Dragūnevičiaus, L. Stonienės, R. Jarašiūnienės ir S. Kopylovos (2007) teigimu, alkoholio vartojimą lemia ir genai, ir žmogaus aplinka, kurioje skatinamas alkoholio vartojimas. Lietuvos blaivybės fondo specialistai (2006) išskiria tokias pagrindines žalingų įpročių priežastis: smalsumas, bendraamžių spaudimas, trumpalaikis malonumas, maža savigarba, žinių stoka, artimo žmogaus netektis ir problemos mokykloje. Anot E. Subatos, R. Krikčiukaitytės, V. Povilaitienės ir E. Pincevičiūtės (2003), net nereguliarus narkotinių medžiagų vartojimas yra pavojingas – epizodinis psichoaktyvų medžiagų vartojimas, priklausomai nuo paties jaunuolio psichikos ypatybių ir vartojamos medžiagos, gali tapti nuolatinis. Pabrėžiama, kad kasmet žmonių, turinčių priklausomybes, amžius jaunėja. Tai patvirtina teiginį, jog reikia nedelsiant imtis efektyvių prevencinių priemonių, kol dar ne per vėlu.

Žalingi įpročiai turi tam tikrų nepageidaujamų pasekmių. Anot S. Čaplinsko ir kitų autorių (2007), didesnės alkoholio dozės paralyžiuoja mąstymą, sutrikdo judesių koordinaciją. Pasak V. Meidienės ir A. Ratautienės(2008), rūkymas yra pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų priežastis, o nuo rūkymo sukeltų ligų Lietuvoje kasmet miršta apie 7000 gyventojų. Narkotikai taip pat labai pavojingi – juos pirmą kartą bandydamas miršta kas ketvirtas jaunuolis.