Kaimo turizmo verslas

Pasaulyje šiandien turizmo klestėjimo ir plėtros laikas. Pasauliniame turizmo versle dirba dešimtys milijonų žmonių, o daugeliui šalių turizmas tapo pagrindine ūkinės veiklos rūšimi ir išgyvenimo galimybe. Turizmo plėtra skatina ir kitų ūkio šakų pagyvėjimą. Transporto sistema, maisto pramonė, statybos pramonė, pramogų verslas, didėjant turistų srautams, taip pat įgauna naujus augimo mastus.

Kaimo turizmo verslas ypatingas tuo, kad pradiniame etape nereikalingos didelės investicijos, todėl juo užsiimti gali vidutiniai verslo sluoksniai. Turizmo versle suderinami stambių, vidutinių ir smulkių įmonių interesai. Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, pastaraisiai metais pasaulio valstybes per metus aplankydavo apie 700 mln. svečių. Pajamos iš turizmo verslo pasiekė 500 mlrd. JAV dolerių. Šiuo metu turizme dirba apie 100 mln. žmonių.

Turizmo, pramogų ir poilsio organizavimas yra paslaugų ūkio verslai. Paslaugos teikimas – svarbiausia poilsio kaime organizavimo esmė. Kol poilsiautojas neatvyks į sodybą, nepabus joje, nepabendraus su šeimininkais, tol negalės įvertinti poilsio paslaugos kokybės. Priešingai, nei perkant bet kokią kitą prekę, paslaugos negali iš anksto paimti, apžiūrėti, įvertinti. Paslaugą galima patirti. Poilsio paslauga kuriama ir vartojama vienu metu. Iš čia išplaukia visa poilsio paslaugų organizavimo svarba. Poilsiautojas atvykęs į kaimą nori patirti naujus įspūdžius, maloniai praleisti laiką. Todėl sodybos šeimininko uždavinys – patenkinti svečio lūkesčius.

Poilsio kaime paslaugą iš anksto poilsiautojui galima apibūdinti kai kuriais faktais:

-Sodybos vieta, kiemo išplanavimas, pastatų išdėstymas;

-Kraštovaizdis apie sodybą;

-Kambarių dydis, apstatymas, inventorius;

- Poilsio inventorius.

Visa tai gana nauja kaimo gyventojui. Kaimietis nuo seno įpratęs pats savarankiškai dirbti, mažai bendrauti. Priimant poilsiautojus, tenka iš esmės keisti kaimo šeimos gyvenimo būdą, reikia rasti laiko pabendrauti su svečiais, užimti juos, aptarnauti juos. Poilsis kaime skiriasi nuo kitų poilsio vietų savo ramumu, sąlyčiu su gamta, kaimo gyvenimo būdo pažinimu, tiesioginiu bendravimu su sodybos šeimininko šeima. Poilsiautojo tikslas – bent trumpam pamiršti miesto įtampą, atsipalaiduoti, fiziškai ir dvasiškai pailsėti, atgauti jėgas ir darbingumą. Vadinasi, sodybos šeimininko uždavinys – ne tik tinkamai apgyvendinti atvykstančius poilsiautojus, bet ir pasirūpinti jų teigiamomis emocijomis, pilnaverčiu poilsiu.

Kaimo turizmas neišspręs Lietuvos žemės ūkio problemų, tačiau gali sudaryti sąlygas papildomai užsidirbti ir geriau gyventi. Tokiam verslui reikia pasiruošti. Turistas nevažiuos ten, kur

skurdi, niūri ar netvarkinga gamtinė aplinka ir nėra ką veikti, o sodybos šeimininkai sunkiai

verčiasi, nemoka ar nežino, ką svečiui pasiūlyti ir kaip jam patarnauti. Turistas pasirinks tokią vietą, kur bus gražus kraštovaizdis, o šeimininkai finansiškai pajėgūs sudaryti geras sąlygas trumpalaikiam poilsiui ar atostogoms.

Šio referato tikslas yra aptarti kaimo turizmo verlo organizavimą.

Referato darbo uždavinys buvo pasirinktas išsiaiškinti ir ištirti Plungės rajone, Plateliuose (16 km nuo Plungės,) sumanytas sukurti kaimo turizmo verslas, kurį pateiksime kaip pavyzdį kaip turėtų būti organizuojmas kaimo turizmo verslas.