Operacinės sistemos, jų klasifikacija, analizė

Temos aktualumas. Norint dirbti kompiuteriu, nepakanka jį sukomplektuoti iš įvairių techninės įrangos (angliškai - hardware) komponentų. Žmogus savo veikloje vadovaujasi protu, įgytomis mokslo žiniomis ir sukaupta praktinio bei kūrybinio darbo patirtimi. Panašiai ir kompiuteris dėl jame įdiegtų programų gali pats, be žmogaus įsikišimo, ir labai greitai atlikti daug veiksmų, pvz., perrašyti duomenis iš vienos vietos į kitą, įjungti ar išjungti reikiamu momentu tam tikrus įtaisus ir pan. Kompiuteris būtų tik techninės įrangos komplektas, jei neturėtų savo programinės įrangos (angliškai - software). Tai sudėtinga programų sistema, kuri valdo kompiuterio darbą. Paprastai ją kuria aukštos kvalifikacijos inžinieriai programuotojai, ir ji nuolat tobulinama, siekiant, kad kompiuteriu naudotis būtų galima lengviau ir efektyviau. Šiame darbe aptarsime operacinių sistemų tipus, operacinių sistemų struktūrą ir rūšis. Nes be jos vadinamųjų vidinių komandų kompiuteris atrodytų panašus į lenktyninį automobilį be kuro ir vairuotojo.

Darbo problema. Operacinės sistemos naudojimas supaprastina ir naujų programų rašymą, nes vartotojui nereikia rūpintis specifinėmis techninės įrangos savybėmis (pvz., kuriame disko sektoriuje ar takelyje bus saugomi jo duomenys ar programos, į kurią atminties vietą jie bus įrašyti atlikimui, ir t.t.). Jau iš pagrindinių funkcijų sąrašo matyti, kad operacinės sistemos gali būti traktuojama kaip giliausias (t.y. “arčiausiai” aparatūros) programinės įrangos sluoksnis. Jos komandos valdo ir koordinuoja kitas programinės įrangos dalis, taip pat techninę įrangą. Tik įjungus kompiuterį, pagrindinė operacinės sistemos dalis įvedama iš disko į pagrindinę atmintį ir išlieka ten iki pat kompiuterio išjungimo. Todėl ši operacinės sitemos dalis vadinama rezidentine.

Darbo objektas. Operacinės sistemos.

Šio referato tikslas Išanalizuoti operacines sistemas, parodyti jų svarbą bei panaudojimo galimybes.

Išsikeliami pagrindiniai uždaviniai:

Aptarti operacinių sistemų apibrėžimą;Išnagrinėti operacinių sistemų tipus;Išanalizuoti operacinių sistemų struktūrą;Apibūdinti vartotojo aplinką;Parodyti operacinių sistemų svarbą bei panaudojimo galimybes;Apibendrinti išvadas ir pasiūlymus.

Darbe naudoti metodai. Darbe buvo naudojama literatūros analizė, sisteminė analizė, bei ir lyginamoji analizė

Darbe naudoti informacijos šaltiniai. Rengiant darbą buvo naudojami informatikos literatūros šaltiniai: mokslinė literatūra, straipsniai, publikacijos, informaciniai šaltiniai internete.

Darbo struktūra ir tyrimo rezultatų taikymo sritys. Darbo pradžią sudaro įvadas. Darbas suskirstytas į penkias dalis: pirmoje dalyje yra supažindinama su operacinėmis sistemomis, antroje dalyje kalbama apie operacinių sistemų tipus, trečioje dalyje išanalizuojama operacinių sistemų struktūra, ketvirtoje dalyje apibūdinama operacinių sistemų rūšys, penktoje dalyje parodoma operacinių sistemų svarba bei panaudojimo galimybės. Darbo gale pateikiamos išvados ir literatūros ir šaltinių sąrašas.