Lengvo tipo arklių veislių įvairovė ir reikšmė gyvulininkystėje

Pirmosios eržilų aprobacijos, atliktos 1930 m., duomenys rodo, kad Lietuvoje buvo daug vietinių mišrūnų arklių: iš 3 609 veislei paliktų eržilų 36,3 proc. buvo vietiniai mišrūnai (sustambinto tipo), 49 proc. sunkaus tipo (Ardėnai, Ardėnų mišrūnai ir kt.), 12,9 proc. – lengvo tipo (trakėnai, Hanoverių, anglų grynakraujai ir jų mišrūnai) ir 1,8 proc. žemaitukų. 1937 m. veislei tinkamų buvo pripažinta 3 212 eržilų. Sunkaus tipo eržilai sudarė net 63 proc. iš bendro pripažintų eržilų skaičiaus, vietinio tipo – 25,5 proc., lengvo tipo – 10,5 proc., žemaitukų – tik 1 proc. Grynaveislių eržilų daugiausia buvo Ardėnų (11,3 proc.), žymiai mažiau trakėnų Hanoverių, anglų grynakraujų ir kt. (2,5 proc.) ir žemaitukų (1 proc.). Iš viso grynos veislės eržilai sudarė apie 15 proc. visų veislei tinkamais pripažintų eržilų (Žemės ūkio metraštis, 1918–1937)