Laumės portretas lietuvių sakmėse

Aš sieksiu aprašyti laumės vaizdavimą lietuvių liaudies tautosakoje, kad galėčiau pateikti naujų faktų, kurie galbūt sudomins ir net nustebins adresatą.
Laumės – mitologinė moteriška būtybė, doros ir moralės normų sergėtoja, darbštumo įsikūnijimas... Paskaičiusi sužinojau, jog lietuvių sakmėse laumės minimos kaip darančios ir blogą ir gerą. Laumės žmones apdovanodavo materialinėmis gėrybėmis, o kai kada lemdavo pražūtį ir mirtį, dosnios našlaitėms, kartais uždusina jas skriaudžiančias pamotes. Laumės dažnai padeda vargstančioms, neturtingoms moterims- išprausia jų vaikus, išskalbia ir sulygina rūbelius. Apgina tokias nelaimėles nuo skriaudikų. Svarbiausia žmonėms buvo sutarti su kaukais ir laumėmis. Mitologinėse sakmėse sakoma, jog kiekvieno žmogaus laimė yra nulemta iš anksto, žmogaus gyvenimą tvarko ir likimą nulemia stipresnės jėgos (kaukai, aitvarai, laumės).
Laumės pasižymėjo sugebėjimu šokti, dainuoti, užkeikimais sukelti lietų, krušas, audrą.
Daugelyje sakmių laumės keičia arba vagia naujagimius kūdikius. Apsisaugoti nuo laumių piktų darbų buvo vartojamas ,,Laumės kryžius“. Tai penkių spindulių žvaigždė, nupiešta ar išbraižyta nepakeliant rankos nuo daikto, ant kurio piešiama. Laumės kryžiai ir kiti magiški ženklai dažnai buvo išraižomi ant durų, kad laumės atėjus nakčiai neliestu žmonių, gyvulių, nekirptų avių, nejodinėtų arklių. Kaip moterys laumės būna ilgų plaukų, patrauklios, seksualios, motiniškos.