Viešojo intereso gynimas ir nuosavybės teisių apsauga. Ar įmanomas balansas?

Temos aktualumas. Lietuvos teisminė praktika, susijusi su viešojo intereso gynyba, yra pakankamai išplėtota. Teismams vieną po kitos priimant nutartis, patvirtinančias ar paneigiančias viešojo intereso buvimo faktą vienoje ar kitoje byloje, yra neišvengiamas viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas. Viešasis interesas yra valstybei, visuomenei ar jos daliai būdingas bendras gėris, kurio svarba niekam nekelia abejonių, tačiau jo sąskaita ribojimai neretai yra nustatomi privačių asmenų teisėms ir laisvėms. Gyvenant teisinėje valstybėje tokie ribojimai turėtų būti taikomi tik tada, kai jie yra besąlygiškai būtini ir neišvengiami. Savaime suprantama, nepažeidžiant teisingumo ir proporcingumo principų. Bet ar yra tinkamai užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų privačių asmenų teisių apsauga, jei motyvuojant viešojo intereso gynimu gali būti apribojama (suvaržoma), arba, dar daugiau, apskritai paneigiama netgi nuosavybės teisė?

Tyrimo dalykas ir objektas. Viešojo intereso apsaugos ir nuosavybės neliečiamumo teisinis reglamentavimas ir jo aiškinimas bei taikymas teismų praktikoje.

Tyrimo tikslas. Išanalizavus viešojo intereso apsaugą ir nuosavybės neliečiamumą reglamentuojančias teisės normas nustatyti esamus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pasiūlyti galimus tobulinimo būdus.

Uždaviniai.

Atskleisti viešojo intereso sampratą ir įvertinti viešojo intereso gynimo teisinę reikšmę.Atskleisti problemines nuosavybės teisės ribojimų sritis ir nustatyti jų sąveiką su viešojo intereso gynimu.Nustatyti viešojo intereso gynimo ir savininko nuosavybės teisės apsaugos pusiausvyrą savavališkos statybos padarinių šalinimo kontekste.

Tyrimo metodai ir šaltiniai. Šioje esė bus remtasi norminiais teisės aktais, teismų praktika ir teisės doktrina. Pasitelkus analizės ir sisteminės analizės metodus bus analizuojama tiek atskirų viešąjį interesą ir nuosavybės teisės apsaugą reglamentuojančių normų prasmė, tiek konkrečios Lietuvos Konstitucinio Teismo nutartys, kuriose suformuluotos atitinkamos teisės normų taikymo ar aiškinimo taisyklės. Apibendrinimo metodas bus naudojamas apibendrinant tiriamuoju klausimu išnagrinėtą Lietuvos Konstitucinio Teismo praktiką. Remiantis lyginimo metodu bus palyginami duomenys, gauti analizės ir sisteminės analizės metodų pagalba. Lingvistiniu metodu bus atskleidžiamas ir išaiškinamas esė vartojamų teisinių sąvokų turinys.