Feminizmo idealogijų tipai: liberalusis feminizmas

Žmogaus teisės — viena aktualiausių šiuolaikinės pasaulio visuomenės temų ir problemų. Rūpinimasis žmogaus teisėmis yra viena svarbiausių demokratinės valstybės veiklos krypčių. XVIII a. jos buvo išdėstytos „Žmogaus ir piliečių teisių deklaracijoje“. Didžioji Prancūzijos revoliucija taip pat nemažai dėmesio skyrė moterų politinių teisių klausimams, tačiau nesiėmė jų spręsti. Didžiausias postūmis, susijęs su moterų teisių problematika įvyko XIX a. antrojoje pusėje, kada atsiradę feministiniai judėjimai dėl moterų politinių, juridinių, ekonominių ir kultūrinių teisių sukėlė nemažą politinių debatų ir pokyčių bangą.[1]

Feminizmo kaip politinės ideologijos gyvavimo periodas nėra ilgas, tačiau gana stipriai įsitvirtinęs visuomenėje. Išskiriami netgi keli feminizmo tipai: liberalusis, radikalusis, marksistinis, socialistinis, kultūrinis ir jėgos feminizmas, kurie aiškina ir pabrėžia pagrindinius šios ideologijos principus ir bruožus. Taigi, šio rašto darbo tikslas — atskleisti liberaliojo feminizmo sampratą ir išanalizuoti jo ideologinę koncepciją. Darbą sudaro keturi, uždavinius atitinkantys skyriai:

1. Apibrėžti feminizmą ir paanalizuoti jo ištakas;
2. Pristatyti pagrindines feminizmo teorines prielaidas.
3. Išskirti pagrindinius liberalaus feminizmo bruožus ir principus;
4. Atskleisti liberaliojo feminizmo ideologijos kritiškąjį vertinimą.

Pagrindinė šios temos problematika yra liberaliojo feminizmo svarba ir įtaka feminizmo, kaip politinės ideologijos, raidoje. Pagrindinis metodas, naudotas rašant darbą — literatūros analizė. Darbui naudota tiek lietuvių autorių (R. Jasiulevičienės, V. Jurėnienės, V. Leonavičiaus, K. Guodytės) tiek ir užsienio mąstytojų (K. Slęczka, J. Flax, J. Butler, J. B. Elshtain, A. Koivunen, M. Liljestrom bei C. Bird) literatūra.

[1] Jurėnienė, V. Lietuvos moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje — XX amžiaus pirmojoje pusėje. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006.