Joninių papročiai ir apeiginės choreografijos ypatumai

„Svarbiausia lietuvių liaudies vasaros šventė buvo joninės (birželio 24 d.), senovėje vadinta Rasos švente, arba Kupolėmis. Ji buvo švenčiama vasarinio saulės grįžmečio, t.y. ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metu. Daugelis joninių papročių buvo siejami su žemdirbyste ir gyvulininkyste. Kaip ir kitų pavasario - vasaros švenčių papročiuose, čia randame apeiginį maudymąsi, supimąsi, javų lankymą, be to, laužų deginimą ir pievos žolių rinkimą, vadinamąjį „kupoliavimą“.“
Šiuos ir kitus joninių papročius, istoriją, bei šią kalendorinę šventę mitologijos ir tautosakos kontekste aš apžvelgsiu remdamasi lietuvių etnografine literatūra (daugiausia Pranės Dundulienės “Lietuvių etnografija” ir Lietuvos TSR mokslų akademijos Istorijos instituto išleista knyga “Lietuvių etnografijos bruožai”, Elenos Morkūnienės “Lietuvių liaudies choreografijos bruožai”).