Gripas

Gripas yra labai užkrečiama, epidemiškai plintanti virusinė liga, kuriai būdinga intoksikacija ir katarinis kvėpavimo takų uždegimas. Ligos pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio „ gripper “ arba vokiško „ greifen “, reiškiančio griebti, sučiupti. Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Svarbi gripo viruso savybė, įtakojanti komplikacijas, yra sugebėjimas pažeisti kraujagysles, sukeliant kraujosruvas bei paburkimą , kurie toje audinių vietoje sukelia uždegimą. Žinoma, kad 10 % sergančiųjų gripu serga juo labia sunkia forma, o 2 % pastarųjų miršta. Epidemijos registruojamos kiekviena žiemą. Jų metu paprastai nukenčia apie 5 – 15 % gyventojų. Įprastinių epidemijų metu gripas kelia rimtą gresmę sveikatai, ypač mažų vaikų, nes vaikų imuninė sistema mažai tesugeba pasipriešinti gripo virusui, taip pat vyresnių žmonių sveikatai, bei lėtinėmis ligomis sergančių žmonių gyvybei. Apie 80 % mirčių nuo gripo tenka vyresnių, nei 65 metai amžiaus, žmonių grupei. Gripo epidemija beveik kasmet kyla gruodžio- kovo menesiais ir trunka keleta savaičių. Kasmet Lietuvoje gripas pagal klinika diagnozuojamas vidutiniškai 100 tūkstančių žmonių; dar 350 – 480 tūkstančių nustatomos ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Kiekvieną sezoną Lietuvoje registruojami 1 – 4 mirčių nuo gripo atvejai. Statistiniai duomenys dėl labaratorinės diagnostikos nepakankamumo ir ligonių gydimosi nesikreipaint į gydytojus nėra tikslūs, todėl manoma, kad sergančiųjų skaičius turėtų būti nepalyginimai didesnis.

Europoje kasmet gripu suserga daugiau nei dešimtadalis gyventojų. JAV, pavyzdžiui, kasmet nuo gripo ir jo padarinių miršta nuo 10 iki 40 tūkstancių žmonių, o Rusijoje 2,5 tūkstančio. Statistikos duomenimis 1998 – 1999 metais nuo gripo ir jo komplikacijų pasaulyje mirė 15,000 žmonių: kiekvieniems 2000 susirgimų gripu atvejų tenka viena mirtis, o prieš keleta metų Didžiają Britaniją nusiaubusios gripo epidemijos metu mirė net 29 tūkstančiai žmonių. Tačiau daug kartų didesnis žmonių skaičius nukenčia nuo sunkių, kad ir mirtį nesukėlusių komplikacijų arba nuo ryškaus buvusios lėtinės ligos (jei tokia asmuo serga ) paūmėjimo.