Savimotyvacija

Temos aktualumas. Kiekvienas žmogus motyvaciją supranta ir interpretuoja savaip, tačiau geriausiai atskleidžia motyvacijos sąvokos esmę ši mintis: motyvacija yra vidinis jausmas, postūmis, siekis atlikti veiksmus, kurie leidžia pasiekti tam tikrą tikslą. Tai kombinacija intelektualių, fiziologinių ir psichologinių procesų, kurie konkrečiomis aplinkybėmis lemia, kaip energingai mes veikiame ir kokia kryptimi yra nukreipiama mūsų energija. Būtent poreikiai yra konkrečių žmonių veiksmų motyvai. Motyvai yra veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu: individo aktyvumą skatina ir jo veiklos kryptį lemia aplinka arba vidinis postūmis. Motyvacijai suprasti ir į ją įsigilinti buvo nagrinėjamos motyvacijos teorijos. Jos siekia paaiškinti, kokius tikslus nori pasiekti individai, kokias veiklos alternatyvas jie mato ir kokie jų poreikiai. Motyvacija juntama kiekvieną akimirką, kai tik yra matoma aiški vizija, egzistuoja tikslus žinojimas „ką šiuo metu aš noriu daryti“ ir vyrauja stiprus pasitikėjimas savo sugebėjimais. Tačiau ne kiekvienas turėdamas viziją ir žinodamas, ko nori, gali surasti tinkamą motyvaciją. Derėtų prisiminti, kad kas įkvepia vieną žmogų, gali nesujaudinti kito, ir atvirkščiai. Asmuo norėdamas motyvuoti save ar kitus renkasi skirtingus būdus, kurie tinkamai patenkintų savus poreikius. Kartais motyvacija švelniai pastūmėja, kad asmuo pradėtų judėti į priekį, o kartais prireikia ir stipraus spyrio, kuris išjudintų vidinę stiprybę ir primintų apie siekiamus tikslus. Galima save versti daryti tam tikrus darbus, bet galima save sudominti šiuo darbu, atrasti kažką neįprasta ir neatrasta sau, kas sukeltų norą mėgautis šiuo darbu. Yra daugybė savimotyvacijos būdų, kuriuos tinkamai pasirinkus ir pritaikius, galima pajusti greitą, svaigų jų poveikį: pasikeičia nuotaika, atsiranda naujos energijos, pajuntamas trumpas atokvėpis, sugrįžta jėgos tolimesnei ar naujai veiklai. Iš daugybės esamų būdų kiekvienas neabejotinai ras sau tinkamus, kuriuos lengva realizuoti. Nederėtų pulti į kraštutinumus ir motyvuoti save tik vienu būdu, kartais tai gali pasireikšti kaip blogosios motyvacijos būdas, kuris, per ilgai naudojamas, asmens nebemotyvuoja ir nebesuteikia džiaugsmo, o sukelia monotoniją ir nepilnavertiškumą. Dažnai žmonės semiasi jėgų iš išorinės motyvacijos: tai draugų paskatinimai, vadovo pagyrimai ir kita. Tačiau ne kiekvienoje situacijoje ši motyvacija paskatina judėti į priekį. Taigi nereikėtų laukti išorinės motyvacijos – galima motyvuoti save ir darbai seksis puikiai.

Darbo tikslas – išanalizuoti savimotyvacijos principus.

Darbo uždaviniai:

1. Išskirti pagrindines motyvacijos teorijas.

2. Aptarti motyvacijos rūšis.

3. Išanalizuoti darbuotojų motyvacijos reikšmę.

4. Apibūdinti savimotyvacijos būdus.

Darbo metodai. Mokslinės teorinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė.