Kreditų analizė

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, perėjus į rinkos ekonomiką, suaktyvėjo prekybiniai mainai tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų. Taigi, Lietuvai integravusis į Europos sąjungą, įmonėms bei organizacijoms užmezgė glaudesnius prekybinius ryšius su daugeliu užsienio įmonių, atsirado poreikis piniginiams ištekliams tiek pačios valstybės kilimui, tiek atskiriems ūkiniams vienetams savo ūkinei veiklai plėtoti. To pasekoje iškilo kredito, kaip trūkstamų lėšų gavimo šaltinio bei panaudojimo problema. Šią problemą dar labiau paaštrino 1995 metais Lietuvos ekonomiką sukrėtusi bankų krizė, kilusi dėl nesaikingai vykdomos kredito politikos.
Kiekvieno banko pagrindinis tikslas – kurti pridėtinę vertę savo akcininkams ir padėti tai daryti visuomenei, kuriai teikiamos paslaugos. Siekiant šio tikslo, turi būti kaip galima veiksmingiau valdomi turimi ištekliai ir kylanti rizika. Bankai valdo indėlininkų jiems patikėtas lėšas ir jas investuoja, siekdami didžiausio pelno, esant priimtinam rizikos lygiui. Taigi veiksmingas rizikos valdymas jiems ypač aktualus.
Viena reikšmingiausių komerciniams bankams yra kredito rizika. Bazelio bankų priežiūros komitetas yra nurodęs, kad daugiausia problemų kredito įstaigoms kelia per daug liberalios kreditavimo sąlygos, prastas paskolų portfelio rizikos valdymas, nepakankamas besikeičiančios ekonominės ar kitokios aplinkos vertinimas (BCBS 2000c). Išnagrinėjęs ekonomiškai išsivysčiusių šalių bankų krizes, šis komitetas nustatė, kad 11 iš jų sietinos su kredito rizika ir tik po 4 krizes – su rinkos ir operacine rizika (BCBS 2004a).
Lietuvos bankams iš visų rizikos rūšių taip pat reikšmingiausia kredito rizika (Jasevičienė, Valvonis 2003). Taigi kredito rizikos valdymui turi būti skiriama ypač daug dėmesio. Šiuo metu bankai, jų priežiūros institucijos, konsultacijų įstaigos ir mokslininkai plačiai svarsto naujuosius kapitalo pakankamumo reikalavimus ir rūpinasi jų įgyvendinimu.
Europos Sąjungos (ES) šalių bankams šie reikalavimai ypač aktualūs: jų bus privalu laikytis, t. y. reikės įgyvendinti atitinkamas ES direktyvas. Rengiamoje naujos redakcijos kapitalo pakankamumo direktyvoje sudaroma galimybė kapitalo poreikį vertinti taikant vidaus reitingais pagrįstą metodą (EU 2004). Tačiau tokį metodą bankas galės taikyti tik gavęs priežiūros institucijos leidimą.