Nėščiųjų ritualinės elgsenos modelis

Ritualo apibrėžimų yra tikrai nemažai, populiariausias jų – ritualas – tai paslėptą simbolinę prasmę turinčių veiksmų rinkinys. Jis siejamas su religine praktika arba su bendruomeniniais papročiais įvairiose gyvenimo sferose. Ritualų tyrimai yra ganėtinai nauja mokslo sritis ir daugelis aspektų yra vis dar ginčytini. Kai kurie tyrėjai į ritualus žvelgė kaip į tyrimo objektą, konkrečią praktiką, siekiančią tam tikrų tikslų, kiti laikė ritualą analitiniu įrankiu tirti universalią žmogiškąją patirtį. Tačiau kaip pastebi C. Bell, šiuo metu įsivyrauja ritualo kaip sudėtinio sociokultūrinio tarpininko vaidmuo.
Kadangi įsivyravusi ritualo teorija supranta jį kaip daugialypį reiškinį, kuris apjungia tiek teorinį, tiek praktinį aspektus ir nesistengia apsiriboti tam tikra viena teorija, taip ir šiame darbe pažvelgsiu į įvairius nėštumo kaip ritualinės elgsenos aspektus. Nėštumas nuo senų laikų buvo laikomas sakraliu, o nėščiosioms įvedami įvairūs draudimai, taip pat atliekamos įvairios apeigos, siekiant užtikrinti vaisiaus sveikatą, sėkmingą gimdymą ir kt. Darbe mėginsiu apžvelgti šiuolaikinių nėščiųjų ritualinius veiksmus ir kiek įmanoma palyginti su senosiomis apeigomis bei kitų kultūrų ritualine nėščiųjų elgsena.
Darbo uždavinys: išanalizuoti nėščiųjų ritualinės elgsenos modelį;
Darbo tikslai:
1. Išanalizuoti teorinę medžiagą apie nėštumo ritualus;
2. Surinkti šiuolaikinių nėščiųjų pasakojimus apie jų ritualine elgseną (taip pat apžvelgti medžiagą internete);
3. Suprasti ritualinės elgsenos reikšmę nėščiosios gyvenime;
Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, interviu, medžiagos internete rinkimas ir lyginimas.