Lietuvos geologijos kvartero periodos

Kvarteras-pagrindinis planetos gyvybės raidos periodas.

Kvartero periode gyveno Homo rūšis: Homo sapiens (protingas žmogus), rūšis kuriai priklausome mes. Seniausi mums žinomi šios rūšies individai, matyt pasirodė prieš 400 000 metų ar dar ankščiau. Šie pirmieji žmones priklausė ne šiuolaikiniams, o ankstyviesiems Homo sapiens porūšiams. Žinomiausi iš jų yra neandertalietis ir kromanjonietis. Mažai žinoma apie ankstyvąsias Homo sapiens rases, tačiau yra dug žinių apie neandertaliečius, rasę, kuri egzistavo prieš 110000-350000 metų.Gerai išsilaikę daugiau kaip šimto individų skeletai buvo aptikti Europoje, Afrikoje, Kinijoje. Šių žmonių pavadinimas kilo nuo netoli Diuseldorfo tekančios Neanderio upės (Reino vidurinysis baseinas), kurio slėnyje 1857 m kalnakasys aptiko skeleta. Šie žmones buvo pusantro metro aukščio, su trumpomis rankomis ir kojomis, su didele išsišovusiais antakiais antstoro sprando esančia galva.Tai buvo stiprūs ir ištvermingi žmonės. Tyrinėjant skeletus nustatyta, kad daugiau kaip pusė neandarliečių mirdavo nesulaukę dvidešimt metų. Gyventi urve, ypač per ledynmečius, buvo sunku ir pavojinga. Prie kai kurių urvų įėjimų aptikta daug apvalių, į apačią siaurėjančių angų, kurios dabar užneštos gruntu. Į jas matyt, buvo smeigiami smailūs mietai, o tarp jų ištempiamos odos, kurios saugojo būstą nuo vėjo.Šaltas vėjas nebuvoi vienintelis pavojus neandertaliečiams . Buvo aptiktas skeletas, kurio viena ranka amputuota akmens peiliu. Jie turėjo suprasti užkrėtimo pasekmes. Nuo seno laikoma, jog neandertaliečiai buvo panašūs į žvėris, bet iš tikrųjų tokie nebuvo.Iš kasinėjimų nustatyta, jog jie gyveno grupėmis, nagingai tobulino akmens įrankius, mikliai medžiojo, reguliariai naudojo ugnį ir savo dirbinius gražino spalvotais dažais. Mirusius jie laidojo kartu su kruopščiai parinktais akmens įrankiais ir su maistu, kuriuo kažkada maitinosi. Toks laidotuvių ritualas rodo, kad jie turėjo kažkokį supratimą apie pomirtinį gyvenimą, ilgą sielos kelionė į kitą pasaulį.