Fosfolipidai ir sfingolipidai

Lipidai – organiniai junginiai, sunkiai arba visai netirpstantys vandenyje, tačiau tirpstantys organiniuose tirpikliuose biologinių sistemų dariniai. Į jų molekulių sudėtį įeina C(anglis) , H(vandenilis) , O(deguonis) , ir kai kuriuos iš jų - P(fosforas), N(azotas). Tai didelė, labai įvairios struktūros junginių grupė. Lipidams būdingas didžiausias iš visų organinių molekulių, sutinkamų organizmuose, vandenilio procentas, todėl riebalai yra naudojami energijos saugojimui. Lipidų klasifikacija sudėtinga, nes lipidai neturi ne tik bendros struktūros, bet ir jų funkcinjos skirtingos. Lipidai skirstomi į šias pagrindines grupes:

• Riebalų rūgštys – paprasčiausi lipidai. Tai linijinės struktūros angliavandenilių grandinės, turinčios lyginį anglies atomų skaičių, dažniausiai nuo 4 iki 24 C atomų, su karboksigrupe alifatinės grandinės gale.


• Fosfolipidai – sudaryti iš dviejų molekulių riebalų rūgščių, glicerolio, fosfato grupės ir azoto turinčios grupės. Glicerolis, fosfato grupė ir azoto turinti grupė sudaro galvutę, kuri yra hidrofilinė (polinė), o riebalų rūgštys - uodegėlę, kuri yra hidrofobinė (nepolinė).


• Sfingolipidai – membraniniai lipidai, kurių pagrindą sudaro nesotusis aminoalkoholis (sfingozinas) ir ilgagrandė riebalų rūgštis, amidine jungtimi prisijungusi prie sfingozino.


• Glikolipidai – membraniniai lipidai su prie polinio galo prijungta monosacharidų arba oligosacharido grupe. Svarbi biologinių membranų sudedamoji dalis.


• Steroidai – sudaryti iš keturių susijungusių anglies atomų žiedų, besiskiriančių vienas nuo kito funkcinėmis grupėmis (pvz., testosteronas,cholesterolis). Jų struktūra šiek tiek skiriasi nuo trigliceridų. Steroidų randama augaluose, mėsoje, taip pat - gaminasi žmogaus organizme. Cholesterolis atlieka ląstelių membranų struktūrizavimo vaidmenį, o steroidiniai hormonai perduoda įvairius signalus organizmo viduje, dėl savo hidrofobinės (tirpdami riebaluose, tai yra - ir membranose) prigimties lengvai patekdami į visas ląsteles.


• Trigliceridai – gyvūniniai (taukai) ir augaliniai (aliejai) riebalai – sudaryti iš riebalų rūgščių ir glicerolio. Triglicerido būseną kambario temperatūroje lemia riebalų rūgščių ilgis ir jose esančių kartotinių jungčių skaičius: kuo trumpesnė anglies grandinė ir kuo daugiau joje dvigubų jungčių, tuo skystesnis trigliceridas.


• Vaškai – sudaryti iš riebalų rūgščių ir alkoholio (pvz., ausų siera, kutikulė); kambario temperatūroje vaškai yra kieti.
  

  Lipidai tarpusavyje skiriasi ne tik chemine struktūra, bet ir atliekamomis funkcijomis, išskiriamos šios:

  
  
  
  
  • Energijos šaltinis, skaidant iš riebalų energijos išsikiria daugiau negu iš tokio pat kiekio angliavandenių.
  
  
  • Atsarginė maisto medžiaga, žmogaus ir gyvūnų organizme riebalai kaupiasi poodyje, riebaliniame audinyje. Esant poreikiui, jie skaidomi ir gali teikti energijos.
  
  
  • Apsauginė funkcija - poodinis gyvūnų riebalų sluoksnis saugo nuo mechaninio sužalojimo ir šalčio. Augalų sėklose esantys riebalai saugo jas nuo šalčio.
  
  
  • Struktūrinė funkcija, fosfolipifai yra ląstelių membranų pagrindas ir atlieka struktūrinę funkciją.
  
  
  • Steroidų biologinė reikšmė - jų dariniai yra vitaminai A ir D, kai kurie hormonai - estrogenai, testosteronas. Cholesterolis - tai steroidų gamybos žaliava.