LDK heraldika po Liublino Unijos

Heraldika - herbų kūrimas ir su jais susijusių teisinių santykių aiškinimas. Patys herbai, kurie yra tam tikras paveldimas skiriamasis ženklas, sudarytas pagal heraldikos taisykles ir įteisintas įstatymu arba kitu teisiniu aktu, yra viduramžių kultūros padarinys. Jie atsirado XII a. antrajame ketvirtyje karyboje, kaip riterių skiriamieji ženklai ir buvo vaizduojami matomiausiose vietose. Lietuvoje bajorystės ir herbo suteikimo privilegijos atsirado XV a. pabaigoje ir išliko iki XVIII a. pabaigos.[1] Daugiausiai šiame darbe bus kalbama apie heraldiką nuo Liublino unijos, t.y. 1569 iki trečiojo ATR padalijimo – 1795.

Pabandysiu atskleisti herbų sudedamąsias dalis, jų reikšmes, heraldikos įvairovę, jos ypatybes bei pakitimus LDK būtent po Liublino unijos.

Pirma bus aptarta Lietuvos valstybingumo simboliai, tiksliau svarbiausi jų – herbas, Gediminaičių stulpai ir dvigubas kryžius, antra – žemių herbai, trečia kilmingųjų herbai bei galiausiai – miestų ir miestelių herbai.

Rašant šia tema, labiausiai pasitarnavo Edmundo Rimšos išleista knyga „Heraldika: iš praeities į dabartį“. Puikiai atspindinti heraldikos raidą, nuo jos atsiradimo iki šių dienų. Įžvelgiamos įvairios detalės – puošybos, spalvos, reikšmės ir t.t.

[1] Edmundas Rimša „Heraldika. iš praeities į dabartį“ (Vilnius: „Versus Aureus“, 2004) p. 10-14