Vengrijos sukilimas ir jo malšinimas SSRS akimis: invazijos pateisinimas

Antisovietinis sukilimas Vengrijoje, kitaip dar vadinamas Vengrijos revoliucija, prasidėjo kaip studentų demonstracija. Tai buvo spontaniškas sukilimas prieš Vengrijos liaudies respublikos valdžią ir jos primetamą sovietinę politiką. Sovietinėje istoriografijoje toks sukilimas vaizduojamas kaip antisocialistinis, kontrrevoliucinis ar net fašistinis maištas. Tai buvo vienas pirmųjų didžiausių pasipriešinimų ir grėsmių sovietinei valdžiai po Antrojo pasaulinio karo laikų ir antisovietinių pasipriešinimų Baltijos šalyse bei Ukrainoje, kurio pasekoje žuvo nemažas kiekis sukilėlių, o taip pat ir sukilimo malšintojų. Dėl žiaurių būdų šią revoliuciją malšinant, Vakarų parama marksizmui-leninizmui pastebimai sumažėjo, revoliucijos ir jos malšinimo atgarsiai pasiekė net Sovietų Sąjungos respublikas, kur prasidėjo reakcija į šiuos veiksmus Vengrijoje, todėl imta formuoti atitinkamą žmonių viešąją nuomonę, iškreipinėti sukilimo faktus, sukilėlių tikslus, kad žmonės palankiai vertintų SSRS veiksmus malšinant Vengrijos revoliuciją, tai buvo naudinga ir užsienio politikoje, kuo mažiau pasipriešinimo iš vidaus, tuo mažiau Vakarai išnaudos šiuos aspektus politikoje prieš SSRS. Nepaisant visų teisinimųsi, ši revoliucija ir intervencija į Vengriją buvo viena iš didžiausių socialistinio bloko krizių. Vengrijos revoliucijos įvykiai tik dar labiau paskatino disidentinę veiklą SSRS bei pakeitė pačios SSRS vidaus bei užsienio politiką.

Šio referato tyrimų objektas yra Vengrijos sukilimas SSRS akimis ir jo malšinimas bei invazijos pateisinimas. Aprašysiu Vengrijos sukilimo įvykius iš sovietų perspektyvos.